Dėl nulinių veiksnių referencijos

LTStraipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbotyroje menkai tirta nulinių veiksnių referencijos problematika. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiamos teorinės nulinių elementų tyrimo prieigos, svarbiausi teoriniai postulatai. Daugiausiai remiamasi Igorio Melčiuko nepilnumo teorija, taip pat ją papildžiusių ir verifikavusių lingvistų darbais. Aptariant teorinius aspektus atkreipiamas dėmesys į itin svarbią nulinio elemento ir elipsės skirtį. Antrojoje straipsnio dalyje nagrinėjama konkreti empirinė vakarų aukštaičių kauniškių patarmės medžiaga, surinkta iš Šakių ir Griškabūdžio šnektų tarminių tekstų rinkinio. Pagrindinis straipsnio uždavinys – nustatyti nulinių veiksnių referencines ypatybes ir pamėginti motyvuoti skirtį tarp nulinio ir nulinio anaforinio veiksnio. Bene svarbiausia šio straipsnio išvada tokia: norint susidaryti tikrąjį nulinių ir nulinių anaforinių veiksnių vartojimo šnekamojoje kalboje vaizdą, norint aiškiai atskirti nulinį ir nulinį anaforinį veiksnius, norint patikimai nustatyti nulinių veiksnių referentų ypatybes ir jomis remiantis pateikti nulinių veiksnių semantinę klasifikaciją, reikia imtis rišlių tekstų analizės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autentiški empiriniai duomenys; Elipsė; Kauniškių patarmė; Nulinis anaforinis veiksnys; Nulinis elementas; Nulinis veiksnys; Nulinė jungtis; Veiksnys; Ellipsis; Empirical linguistic data; Kauniškiai sub-dialect; Subject; Zero anaphoric subject; Zero element; Zero subject; Zero subjekts.

ENThe article deals with the issue of the reference of zero subjects which has been very scarcely examined in Lithuanian linguistics. The first part of the article presents a review of the theoretical tools to analyse zero elements and its key theoretical tenets. The main framework that the study relies on is Igor Mel‘čuk’s theory of incompleteness as well as other studies that supplemented and verified Mel‘čuk’s theory. In the discussion of theoretical premises and relying on other linguists’ argumentation, a crucial distinction is made in the article between a zero element and ellipsis. The second part of the article analyses authentic empirical linguistic data of Kauniškiai sub-dialect of Western Aukštaitija obtained from a collection of dialectal texts of the Šakiai and Griškabūdis sub-dialects. The main goal of the article is to determine referential peculiarities of zero subjects and to encourage further motivation to differentiate between the zero subject and the zero anaphoric subject. It should be emphasised that the study is based on individual examples which were analysed. Such a choice in terms of examples was made in order to demonstrate that the distinction of the zero subject and the zero anaphoric subject without a detailed examination of the wider context may prove complicated. In some cases when no adequate context is available, there are no reliable criteria to distinguish these two elements. [...]. [From the publication]