Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje 2013: srovių modelio taikymas
LTKaip ir Antikos laikais, taip ir šiandien, pilietybė simbolizuoja žmogaus teisinius įsipareigojimus savo valstybei. Pilietis yra ne tik pavaldus tam tikros šalies valdžiai, bet kartu yra jos saugomas bei globojamas. Pilietybė yra daugiau nei teisinis statusas – tai moralinis įsipareigojimas, jungiantis valstybę ir jos žmones. Lietuvoje galioja bene griežčiausia pilietybės politika visoje Europos Sąjungoje (ES), o dviguba pilietybė yra suteikiama remiantis dar reiklesniais kriterijais ir tik įstatymo numatytais išskirtiniais atvejais. Vis dėlto globalizacijos procesams naikinant tradicines valstybių sienas bei pamažu keičiant gyventojų vertybinius įsitikinimus, esama pilietybės politika mūsų šalyje ima kelti vis daugiau problemų, todėl privalo būti peržvelgta. Šiame darbe, pasitelkiant N. Zahariadis patobulintą srovių modelį, siekiama išsiaiškinti, kaip dvigubos pilietybės klausimas pasiekė dabartinį sprendimų priėmimo etapą. Mėginsime žingsnis po žingsnio atsekti, kodėl šis, ilgus metus Lietuvos politinėje arenoje eskaluojamas, klausimas taip ir liko neišspręstas? Dėl kokių priežasčių dabartinė situacija yra palanki galų gale tai padaryti? Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo aišku, ar Seimas priims sprendimą rengti 2014 m. referendumą, išnagrinėjus teorinio srovių modelio teikiamas prielaidas, bandoma prognozuoti, ar referendumas iš tiesų įvyks. Darbu siekiama ne tik išnagrinėti susiklosčiusias politines aplinkybes dvigubos pilietybės klausimui išspręsti, bet ir patikrinti N. Zahariadis srovių modelio teorijos aiškinamąją galią.
ENAs in the times of Antiquity, so is today, citizenship symbolises the legal obligations of a person to his state. A citizen is not only subordinate to the authority of a particular country, but is also protected and guarded by it. Citizenship is more than a legal status - it is a moral commitment that unites the state and its people. Perhaps the strongest force of citizenship policies in the European Union (EU) is valid in Lithuania, and the dual citizenship is granted on the basis of strict criteria and only in exceptional cases provided by law. However, while the processes of globalisation destroy traditional borders of the states and gradually changes state beliefs of the citizens, current citizenship policy in our country starts to cause more and more problems, therefore it needs to be revised. In this work, using an improved stream model of N. Zahariadis, the aim is to find out how the dual citizenship issue have reached the current stage of the decision-making. We will try to trace, step by step, why this question, that is being escalated in a political arena of Lithuania remained unsolved for many years? For what reasons this current situation is favourable to finally do this? Taking into account the fact, that during the investigation it wasn't clear, whether the Parliament will accept the decision to hold a referendum, in 2014. After analysing assumptions provided by the theoretical model of streams, it is trying to be predicted whether a referendum is indeed going to happen. The main goal of the work is not only to examine the prevailing political circumstances of the dual citizenship issue but also to check the explanatory power of N. Zahariadis stream theory model.
