Sytuacja kościoła katolickiego na kresach północno-wschodnich w sprawozdaniu ks. Józefa Jarzębowskiego do prymasa Polski Augusta Hlonda z 1941 roku
LTŠaltinio publikacijoje skelbiama kunigo Józefo Jarzębowskio 1941 m. kovo 24 d. ataskaita Lenkijos arkivyskupui Augustui Hlondai, kurioje užfiksuota Katalikų bažnyčios padėtis kresuose (1919–1939 m. kresais vadintos Lenkijos valdomos rytinių ir šiaurės rytinių pakraščių žemės). Katalikų bažnyčios organizaciją kresuose sudarė dvi metropolijos – Vilniaus ir Lvovo. Po 1939 m. rugsėjo įvykių šias teritorijas okupavus Sovietų Sąjungai, čia formavosi naujos religinio gyvenimo dimensijos. Katalikų padėtis ypač komplikuota buvo Vilniaus krašte ir Naugarduko regione. Okupacinė politika buvo vykdoma įvairiomis formomis, pagrindinis tikslas – siekis sunaikinti religinius ir tautinius ryšius bei sukurti ateistinę visuomenę. Kunigo J. Jarzębowskio (1897–1964) ataskaitoje atskleidžiama religinė visuomeninė situacija Vilniaus diecezijoje. Tai institucinis pranešimas, tačiau jame apstu ir autoriaus subjektyvių pastebėjimų, ne itin tiksliai laikomasi pasakojimo chronologijos. J. Jarzębowskis fiksuoja okupanto elgesį su lenkų visuomene. Originalas saugomas lenkų pogrindžio studijoje Londone, dokumentą sudaro 9 numeruoti mašinraščio lapai, pavadinimo nėra, tik įvardintas adresatas – arkivyskupas Augustas Hlonda. Tekste nemažai klaidų, iškraipytos pavardės ir vietovių pavadinimai, atsispindi tarpukario lenkų kalbos ortografinė specifika. Publikacijoje rašyba atnaujinta, išnašose atitaisytos pavardžių ir vietovardžių klaidos.
