Priešo įvaizdžio formavimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: lenkų klausimas
LTStraipsnyje analizuojamas priešpriešos tarp lenkiškumo ir lietuviškumo Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pateikimas. Daroma prielaida, kad Lietuvoje vyksta informacinis karas prieš lenkų tautinę mažumą ir kad šio karo subjektai savo tikslą pasiekia, t. y. visuomenės sąmonėje lenkiškumas yra siejamas su negatyviais dalykais, o lenkai suvokiami kaip priešai. Straipsnyje taip pat aiškinamasi, kokiomis priemonėmis Lietuvoje formuojama negatyvi nuomonė apie lenkų tautą. Tyrimo išvados grindžiamos 2012–2013 metais publikuotų keturių straipsnių ir virš 40-ties antraščių analize. Ji atskleidė, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai reguliariai pateikia naujienas apie įvykius Lenkijoje ir / arba lenkus parinkdami informaciją, kompromituojančią šalį ir jos gyventojus. Taip pat galima teigti, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonėse skaitytojams nuolat teigiama mintis, kad lenkų tautos atstovams būdingas nacionalizmas. Žiniasklaidoje dažnai kalbama apie Lietuvoje lenkų keliamą grėsmę lietuviams. Šį fenomeną paaiškina Kopenhagos mokyklos sugrėsminimo teorija: techninio pobūdžio problema įgauna grėsmės egzistencijai statusą. Tekstai dažnai konstruojami antitezės lenkai – Lietuva pagrindu, pirmajam elementui priskiriant vien neigiamus, o antrajam – vien teigiamus bruožus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į iškraipytą žodžio „diskriminacija“ vartojimą: jis Lietuvos žiniasklaidos priemonėse vartojamas kalbant apie stipresnį konflikto dalyvį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Instrumentas; Lenkai; Lietuviai; Lietuvybė; Politikos; Politikos instrumentas; Polonizacija; Priešas; Įvaizdis; Žiniasklaida; Enemy; Image; Instrument; Lithuanian identity; Lithuanians; Media; Poles; Political; Political instrument; Polonization.
ENThis article analyzes the opposition of Polish and Lithuanian identities as presented in Lithuanian media outlets. It is assumed that an information war is being waged against the Polish cultural minority and that the instigators of this war are achieving their goal, i.e., being Polish bears a negative association in the public consciousness, which also construes Poles as enemies. The article investigates the means by which this negative opinion about the Polish nationality in Lithuania is formed. The conclusions are based on an analysis of four articles and more than 40 headlines published in 2012–2013, and show that the editors of Lithuanian media outlets regularly present news about events in Poland and/or Poles themselves by choosing information that casts aspersions on the country and its inhabitants. The readers of the Lithuanian media are constantly fed the idea that Poles are characteristically nationalistic. Indeed, the media frequently discuss the danger to Lithuanians posed by Poles in Lithuania. This phenomenon can be explained by the Copenhagen School’s Theory of Securitization: a problem that is technical in nature is given the status of an existential threat. Texts often convey the antithesis Poles-Lithuania, in which the first element is given only negative features and the second only positive. Attention is also drawn to the distorted usage of the word "discrimination": in Lithuanian media outlets it is applied when discussing the stronger member of the conflict. [From the publication]
