Кахин? Шаман? Колдун? Как стать фалджеем (по Хамаилу Александровича) .

• Kahinas? Šamanas? Burtininkas? Kaip tapti faldžėjumi (pagal Aleksandrovičiaus Chamailą)
• Kahin? Shaman? Sorcerer? How to become a faldjey (according to the Khamail of Aleksandrovich)

LTPraeityje faldžėjus buvo viena simboliškiausių Lenkijos ir Lietuvos totorių socialinio bei religinio gyvenimo figūrų. Tačiau totoristikos tyrimuose faldžėjams buvo skiriama palyginti mažai dėmesio, o juose esanti informacija pirmiausia yra aprašomojo ir istorinio pobūdžio. Šiame straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas yra faldžėjus, lyginant jį su kitais panašiais veikėjais (žiniuoniais, burtininkais ir pan.) slaviškoje, arabiškoje ir tiurkiškoje tradicijose. Atspirties taškas yra pradedančiojo faldžėjaus apibūdinimas XIX a. rankraštiniame Aleksandro Aleksandrovičiaus iš Asmalavo (Naugarduko apskritis) chamaile. [...] Kas buvo faldžėjus? Atrodo, kad į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo. Faldžėjus / siufkačius, kad ir kaip jį gerbtume, yra toks pat nevienareikšmis, kaip Lenkijos ir Lietuvos totorių literatūra, jų islamas ir visa kultūra. Jam suteikiamos anapusinio pasaulio veikėjų, aptinkamų daugelyje kultūrų, turinčių sąlytį su Lenkijos ir Lietuvos totoriais, galios, tačiau jis negali būti tapatinamas nė su vienu jų. Jo praktikuojami ritualai – patikrinti naujomis kultūrinėmis aplinkybėmis – yra kilę iš šamanų gebėjimo burti ir jo ryšio su simboliniu šarlatanizmu, būdingu iki islamo laikotarpio arabų pranašams. O šamanui, kahinui (pranašui), būrėjui, šarlatanui ir netgi burtininkui būdingi bruožai yra pasisavinti iš slavų aplinkos. Susiedamas „pranašišką mediciną“ ir „Korano gydymą“ faldžėjus asimiliavo elementus, leidusius sukurti sinkretišką personažą, kuris skiriasi nuo šamano, kagino ir pan., tačiau tuo pat metu faldžėjus faktiškai nuo jų nesiskiria. Kaip ir kiti Lenkijos ir Lietuvos totorių kultūros elementai jis yra originalus, išskirtinis religinis ir etnografinis fenomenas, kuris šiuo metu yra tik Lenkijos–Lietuvos–Baltarusijos islamo istorijos dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mitologija; Mythology.

ENFaldjey (fałdżej) was one of the most emblematic figures in the social and religious life of the Polish-Lithuanian Tatars in the past. However, in the study of Tatars, to faldjeys a relatively little space was devoted, and the available information is primarily of descriptive or historical nature. This research is an attempt of the analysis of the nature of faldjey in comparison with other personalities of this sort (heales, sorceres, etc.) in Slavonic, Arabic, and Turkic traditions. The starting point will be the description of faldjey-initiation from the handwritten khamail of Aleksander Aleksandrowicz from Asmolava (Navahrudak district) (19th century). The copy of the khamail is kept in the library of the University of Warsaw of the Faculty of Oriental Studies. This study is devoted to faldjeys, also known as “siufkacz”. It was them – both men and sometimes women – who dabbled with “sorcery”, healing or even charlatanry and prophecy. [...] Who was a faldjey? It seems that a straight answer to this question is impossible.As ambiguous as is the literature of the Polish-Lithuanian Tatars, and as their Islam and the whole of their culture, the same can be said with regard to the faldjey/siufkacz. He is characterized by the features of “otherworldly” figures that can be found among many cultures connected in various ways with the Polish-Lithuanian Tatars, but he cannot be identified with any of them. His initiating ritual – verified in new cultural circumstances – had its origin among shamans, his fortune-telling abilities, and their connection with symbolic charlatanry came from pre-islamic, Arabic kahins, while the features common to a shaman, kahin, fortune-teller, charlatan and even sorcerer came from the Slav environment. By adding the “prophetic medicine” and “Quranic healing” he assimilated the elements which gave birth to a syncretic character different from all the others, but at the same time virtually indistinguishable from them. He turns out to be, just like other aspects of the Polish-Lithuanian Tatar culture, an original and internally varied local religious and ethnographic phenomenon which is now merely part of the Polish-Lithuanian-Belarussian Islam’s history. [From the publication]