Recent regional changes of development of Lithuanian economy

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Recent regional changes of development of Lithuanian economy
Alternative Title:
Naujausios Lietuvos ūkio regioninės plėtros tendencijos
In the Journal:
Geografijos metraštis [Annales Geographicae. Geographical Yearbook]. 2005, 38(2), p. 58-65
Notes:
Reikšminiai žodžiai: BVP; Bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui; Ekonomikos plėtra; Ekonominis augimas; Ekonominis vystymasis; Erdvinis; Regioninis vystymasis; Regioninė plėtra; Regionų ekonomika; Šalies ekonomika; Development; Development of economy; Economic development; Economic growth; Economy of the country; GDP; Gross domestic product per capita; Lithuania; Regional development; Regional economics; Spatial.
Keywords:
LT
Bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui; BVP; Ekonomikos plėtra; Ekonominis augimas; Ekonominis vystymasis; Erdvinis; Regioninė plėtra; Regioninis vystymasis; Regionų ekonomika; Šalies ekonomika.
EN
Development of economy; Development; Economy of the country; Economic development; Economic growth; GDP; Gross domestic product per capita; Regional development; Regional economics; Spatial.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje autoriai nagrinėja vidinius Lietuvos ekonomikos vystymosi skirtingumus 1996– 2003 metais. Šiam tikslui apskaičiuoti bendro vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, dydžiai Lietuvos savivaldybių mastu ir palyginta jų kaita minėtu laikotarpiu. Žlugus Sovietų Sąjungai šalies ūkio vystymosi sąlygos ėmė keistis labai greitai tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu – depresijas keitė spartaus augimo laikotarpiai ir atvirkščiai. Autoriai ištyrė, kad iki pat naujojo tūkstantmečio ekonominio išsivystymo lygio skirtingumai šalyje tik didėjo – sparčiai augo keletas miestų savivaldybių, tuo tarpu didžioji šalies teritorijos dalis vystėsi labai lėtai. Tokia situacija rodo, kad esminiai reformuojamos ekonomikos šalių ūkio vystymosi vidiniai skirtingumai formuojasi staigių ūkio vystymosi pokyčių laikotarpiu, kai prie greitai besikeičiančių sąlygų gali prisitaikyti tik keletas santykinį pranašumą turinčių ūkio centrų. Pastaraisiais metais, kai šalies ūkio plėtra įgavo stabilios plėtros tendenciją, situacija pasikeitė. Apskaičiuota, kad sparčiau ūkis pradėjo augti tose savivaldybėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažiausi. Kita pastarojo tarpsnio tendencija – spartesnė platesnių didžiųjų miesto regionų plėtra, o ne pačių miestų augimas. Nors apskritai ūkio išsivystymo atžvilgiu ir toliau išsiskiria trys šalies regionai, jų erdvinė raiška kiek keičiasi – darosi akivaizdu, kad Vilniaus ir Kauno regionai jungiasi į vieną – didesnį erdvinį augimo darinį, iš dalies sutampantį su šalies urbanistiniu karkasu.Trečiame darbo skyriuje analizuojami 2003 m. pelno mokesčio surinkimo erdviniai skirtingumai. Kadangi skaičiuojant BVP erdvinius skirtingumus šalyje remtasi tik kompensacijos dirbantiems gyventojams skirtumais, autoriai pabandė panagrinėti antros pagal svarbą BVP dedamosios dalies skirtingumus. Iš esmės pelno vienam gyventojui erdvinio pasiskirstymo charakteristikos atitinka nustatytus BVP dydžio vienam gyventojui pasiskirstymo dėsningumus, tik šiuo atveju skirtumai padidėja iki keliasdešimt kartų. Daugiausiai pelno mokesčio surenkama centro funkcijas vykdančiuose miestuose, kur registruota daugiausia pelningai dirbančių firmų. Atsižvelgus į tai galima teigti, kad realusis BVP vienam gyventojui dydžių šablonas, įvertinus gaunamo pelno netolygumus, iš esmės atitiktų pateiktąjį straipsnyje, tačiau patys ekonominio išsivystymo skirtingumai tarp labiausiai išsivysčiusių ir labiausiai atsilikusių savivaldybių dar padidėtų. [Iš leidinio]

ISSN:
0132-3156; 2335-8610
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/60023
Updated:
2021-03-10 17:22:09
Metrics:
Views: 11    Downloads: 1
Export: