Аршанская бітва ў сучаснай гісторыі (па матэрыялах падручнікаў)
LT1514 m. įvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės kariuomenių mūšis prie Oršos per pastarąjį šimtmetį sulaukė daug profesionalių istorikų ir istorijai neabejingų žmonių dėmesio. Tačiau įvairiuose darbuose pateikiami skirtingi šio mūšio vertinimai. Straipsnyje aptariama pastarojo šimtmečio Oršos mūšio istoriografija. Vienas pirmųjų Baltarusijos istorikų, įvertinusių 1514 m. Oršos mūšio svarbą, buvo Vaclavas Lastouskis. 1919 m. pasirodžiusiame darbe išdėstytas jo požiūris turėjo įtakos sovietmečio pradžioje, XX a. trečiame dešimtmetyje kūrusiems baltarusių istorikams Usevaladui Ignatouskiui ir Mitrofanui Dounar-Zapolskiui. Jie Oršos mūšį vertino iš baltarusių nacionalinės istorijos perspektyvos. Tame pačiame dešimtmetyje sovietų valdžiai represavus baltarusių istorikus dėl jų idėjų ir uždraudus jų darbus, Oršos mūšis praktiškai dingo iš baltarusiškojo diskurso. Išimtimi galima laikyti Jazepo Naidziuko 1944 m. pasirodžiusį darbą. Nauja susidomėjimo Oršos mūšiu banga kilo Baltarusijai tapus nepriklausoma valstybe. Viduramžių Baltarusijos istoriją aptariančiuose akademiniuose leidiniuose šiam mūšiui imta skirti daug dėmesio. Nepaisant 1995 m. pasikeitusios Baltarusijos valdžios ir tam tikro jos spaudimo, Oršos mūšis iš baltarusiškojo diskurso neišnyko ir toliau išlieka populiaria tema. Jam dėmesio savo darbuose skyrė Mikola Jermalovičius, Kastus Cvirka, taip pat įvairūs Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorikai. Apie Oršos mūšį rašantiems baltarusių istorikams itin aktualus baltarusių vaidmens jame klausimas.
