Региональные особенности русского языка: вопрос о нормативном статусе (на материале русского языка в Литве)

LTNe metropolijoje vartojama kalba įgauna specifinių bruožų; tai būdinga ir Lietuvoje funkcionuojančiai rusų kalbai, kuri aktyviai sąveikauja visų pirma su lietuvių kalba. Paskutiniaisiais dešimtmečiais suintensyvėjo lietuvių kalbos poveikis rusų kalbai ir suaktyvėjo interferencijos reiškiniai. Interferencijos sąlygotos regioninės vartosenos dažniausiai neturi norminio statuso. Ši problema ir nagrinėjama straipsnyje. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai, apimantys pastaruosius dešimtmečius, yra rusakalbės Lietuvos masinio informavimo priemonės, sakytinės kalbos užrašai ir kt. Interferencija gali būti vertinama, iš vienos pusės, kaip teigiamas reiškinys, padedantis vystytis kalbai, iš kitos pusės - kaip neigiamas reiškinys, sudarantis esminius trukdžius norminant kalbos sistemą, didinantis kalbinį perteklių. Taip pat nevienareikšmis yra interferencijos sąlygotų regioninių vartosenų rusų kalboje vaidmuo. Viena vertus, rusų kalboje stebimi negatyvūs komunikaciniai-funkciniai padariniai. Sakytinėje kalboje randasi daug kalbos klaidų (orfoepinės, leksinės-semantinės, žodžių darybos, morfologinės, sintaksės). Kita vertus, kalbinė sąveika yra teigiamas reiškinys, padedantis vystytis kalboms, įsilieti į kitas kultūras. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos rusų diasporos kalboje suaktyvėjo regioniniai naujadarai, sąlygoti visų pirma lietuvių kalbos poveikio. Išaugo ne tik regioninių vartosenų kiekis, bet ir kai kurių jų pastovumas. Straipsnio autorė pabrėžia, kad požiūris į regioninius naujadarus turi būti diferencijuotas. Tikslių tokių reiškinių diferenciacijos kriterijų nėra.Reikšminiai žodžiai: Regioninės inovacijos; Leksika; Regional innovations; Lexis.

ENA language, used not in a metropolis acquires specific traits, which is also characteristic of the Russian language, functioning in Lithuania, which actively interacts, first of all, with the Lithuanian language. During the later decades the influence of the Lithuanian language on the Russian language has intensified and the phenomena of interference were activated. The regional use, determined by interference, most frequently does not have a normative status. The said problem is studied in the article. The main sources for the study, covering the later decades, are the Russian language Lithuanian mass media, etc.. On one hand the interference can be evaluated as a positive phenomenon, helping the language to develop, but on the other hand – as a negative phenomenon, creating essential interferences when standardizing the language system and increasing the language overflow. The role of the regional use in the Russian language, determined by the interference is also ambiguous. On one hand, negative communicational – functional consequences are observed in the Russian language. A lot of errors emerge in the spoken language (orphoepical, lexical – semantic, morphological, syntactical and word-formation mistakes). On the other hand, the linguistic interaction is a positive phenomenon, helping the languages to develop and integrate into other cultures. During the study it was established that during the period in question the regional neologisms, resulting, first of all, from the influence by the Lithuanian language have been becoming very active in the Russian diaspora of Lithuania. Both the volume of regional use and stability of some of it have grown. The author of the article stresses that the view of regional neologisms must be differentiated. There are no precise criteria for differentiation of such phenomena.