Vyskupas Motiejus Valančius ir blaivybės brolija

LTMasinis blaivybės sąjūdis Lietuvoje praėjusio šimtmečio vidury turėjo savo priešistorę. M. Valančiaus ir S. Daukanto karta buvo išugdyta tokios kultūrinės tradicijos, tokių pažiūrų ir tokios lektūros, kurios pakankamai aiškiai įrodė girtavimo žalą visiems gyventojų sluoksniams ir visoms gyvenimo sferoms. Kartu blaivybės istorijos tyrinėjimai taip pat turi savo priešistorę. A. Alekna, M. Brenšteinas, K. Giečys tarpukariu pakankamai plačiai aprašė vaidmenį katalikų bažnyčios, skleidžiančios abstinencijos idėjas, šviečiančios lietuvių liaudį. Tačiau kai kuriuos to sąjūdžio aspektus, ypač socialinius, iš naujo vertė peržiūrėti pokario metu susikaupusi archyvinė medžiaga, XIX a. Lietuvos ūkio istorijos tyrinėjimai, šiuo požiūriu išskirtina A. Rybelio studija „Blaivybės sąjūdis Lietuvoje: ištakos, raida, socialinė esmė“, kuri buvo paskelbta 1986 m. almanache „Blaivybė“. Siame straipsnyje norėtųsi apžvelgti kai kuriuos mažiau aiškius M. Valančiaus veiklos blaivybės srityje aspektus, išryškinti vyskupo diplomatinius gabumus, išryškėjusius komplikuotoje XIX a. vidurio Lietuvos situacijoje. [p. 115].

ENThe movement of soberness and abstinency took start in the USA at the beginning of the 19th century. In the middle of the century it began to be more active in Ireland, Germany, Poland and other European countries. In Lithuania this movement started in 1858, when the Bishop of the Žemaitija diocese Motiejus Valančius established the first brotherhood of soberness. Two years later the main body of the citizens of Lithuania abstained from drinking strong drinks. In 1863, the general-governor of Vilnius Mikhail Muravyov banned these brotherhoods as insurgent organization.