Kaimo tipo gyvenviečių patrauklumas jaunimui poindustrinėje visuomenėje
LTViešosios politikos formuotojai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria esminiams skirtumams, išryškėjusiems ekonominei sistemai perėjus į poindustrinį etapą. Su didžiausiais iššūkiais susiduria kaimo politikos programų rengėjai, nes situacija kaimiškuose regionuose keičiasi ypač sparčiai. Straipsnyje pristatomas tyrimas, patvirtinantis jaunų išsilavinusių Lietuvos žmonių, ketinančių įsikurti nuolatiniam gyvenimui kaimo tipo gyvenvietėje ar vienkiemyje, orientaciją į poindustrinę ekonominę ir socialinę visuomenės struktūrą. Kriterijų, lemiančių apsisprendimą įsikurti gyventi kaime, išsiaiškinimas leidžia pateikti rekomendacijas kaimo politikos kūrėjams, siekiantiems pritraukti į kaimiškus regionus tiek gyventojų, kad žmogiškųjų išteklių kiekis ir kokybė sudarytų kritinę masę, reikalingą tolesnei šių regionų ekonominei ir socialinei raidai. [Iš leidinio]
ENPublic policy makers are increasingly focusing on essential differences revealed after the transition of the economic system into the post-industrial stage. In the context of fast changes in rural areas, the greatest challenges are faced by those engaged in drafting rural policy programmes. The article introduces a research that corroborates increasing orientation toward the post-industrial economic and social fabric among young educated Lithuanian people who intend to settle permanently in a rural settlement or a farm. Identification of the criteria determining the decision to take up permanent residence in a rural area allows putting forward recommendations for rural policy makers, who are seeking to attract population to rural areas so that the quantity and quality of human resources could build up a. [From the publication]
