Vokiečių ordino karinė komunikacija Žemaitijos pajūriu 1519-1521 metais

LTNors Baltijos pajūrio ruožas ties Palanga pagal Melno taikos sutartį atiteko Lietuvai, Vokiečių ordinui jis liko strategiškai svarbus. Nuo Viduramžių čia, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijos pajūrio ruože, driekėsi sausumos kelias, kuriuo vyko sausumos susisiekimas tarp Vokiečių ordino valdų Prūsijoje ir Livonijoje. Šis straipsnis fokusuojamas į tokio susisiekimo dinamiką 1519–1521 m., kai Vokiečių ordinas kariavo su Lenkija. Nors karo teatras apėmė Prūsijos žemes trikampyje tarp Karaliaučiaus, Vyslos ir Mazovijos, minėtame ruože ginkluota apsauga gabeno laiškus, vežimus su amunicija ir kariais. Pajūrio ruožą kirsdavo pirkliais apsimetę žygūnai, slapta keliavę pasiuntiniai, o kartais ir didelės karių formuotės. Dėl susidariusių geopolitinių aplinkybių žemaičiams šio susisiekimo nepavyko visai nutraukti: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė linko „užmerkti akis“ ir formaliai laikėsi „amžinosios taikos“. Šis straipsnis yra pirmas bandymas išsamiau nušviesti vaidmenį, kurį sąveikos mazgas tarp Prūsijos ir Livonijos ties Palanga vaidino 1519–1521 m. kare. Jis atskleidžia konkrečius susisiekimo per šį mazgą dalyvius, eigą, aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI : Vokiečių ordinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Prūsija, Livonija, Žemaitija, Vokiečių ordino ir Lenkijos karas (1519–1521 m.), komunikacija, karinis tranzitas, pasienis.

ENAlthough the section of the Baltic seashore near Palanga was ceded to Lithuania under the Treaty of Melno, it remained strategically important to the Teutonic Order. From the Middle Ages, the coastal strip of the starostwo of Žemaitija in the Grand Duchy of Lithuania served as a land route connecting the Teutonic Order’s domains in Prussia and Livonia. This article focuses on the dynamics of travel along this route in 1519–1521 when the Teutonic Order was at war with Poland. Although the theatre of war covered areas of Prussia in the triangle between Königsberg, the River Vistula and Mazovia, military escorts used the stretch of land around Palanga to transport messages, carts of ammunition, and soldiers. Mercenaries disguised as merchants, undercover messengers, and sometimes even large formations of soldiers, crossed the coastal strip. Due to the geopolitical situation, the Žemaitijans failed to cut off this movement completely: the Grand Duchy of Lithuania tended to turn a blind eye, and formally adhered to the ‘eternal peace’. This article is the first attempt to shed a light on the role that the Palanga nexus of interaction between Prussia and Livonia played in the 1519–1521 war. It shows the specific participants, the route, and the circumstances of travel through this nexus. KEY WORDS : Teutonic Order, Grand Duchy of Lithuania, Prussia, Livonia, Žemaitija, Polish-Teutonic War (1519–1521), communication, military transit, borderland.

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 463 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV-XVI amžiuje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 349 p.
• The Last years of the Teutonic Knights: Lithuania, Poland and the Teutonic Order. Barnsley : Greenhill Books, 2019. xvi, 334 p.
• Žalgiris ir kas po jo: Lietuva, Lenkija ir Vokiečių ordinas - nemirtingumo beieškant.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 543 p.