Maironio epocha: nuo saulėtekio iki saulėlydžio

LTDu pranešimo rakursai: bendrasis, įrėminantis pagrindinį Maironio epochos planą - romantizmą, ir atskirasis, iškylantis iš praeigos ir poezijos, susijęs su saulėtekio ir saulėlydžio metaforomis. Konstatuojamas Maironio ir Czesławo Miloszo epochų sąlytis, aptariami jų skirtumai. Miloszas grąžina į svarstymų lauką tai, ką Maironis yra išsprendęs, įtvirtindamas prigimties Lietuvą. Maironio epocha aptariama kaip pasirinkimų epocha. Pasiremiama Vytauto Kavolio sąmoningumo trajektorijomis, Maironio vieta jose. Teigiama, kad Maironis pirmasis sukūrė poetinę nepriklausomos Lietuvos viziją. Vasario 16-osios aktas pavertė ją politiniu kūnu. Aptariamos saulėtekio ir saulėlydžio temos poezijoje, konstatuojamas jų ryšys su epochos situacijomis, su Lietuvos valstybės viltimis ir jų nykimu, kuris siejamas ir su špengleriškuoju „Europos saulėlydžiu“. Maironio epochos pabaigą kaip jutimą savo dienoraštyje išreiškia Vytautas Mačernis, kalbantis apie besileidžiančios saulės Europą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atspindys; Epocha; Idėjos; Istorija; Maironis; Nuostatos; Pasirinkimai; Pasirinkimas; Poezija; Saulėlydis; Saulėtekis; Sąmoningumas; Įspindis; Choices; Consciousness; Epoch; History; Ideas; Insight; Lithuania; Maironis; Poetry; Principles; Reflection; Sunrise; Sunset.

ENThe paper focuses on two perspectives: a general view of Romanticism, which was in the foreground of the epoch of Maironis, and the more focused perspective arising from the past and poetry, which are linked to the metaphors of sunrise and sunset. The author establishes the intersection of the epochs of Maironis and Czesław Miłosz, and discusses their differences: Miłosz brings the issues already resolved by Maironis back to the field of consideration, thus establishing the idea of an inherent Lithuania. The author explores the epoch of Maironis as an epoch of choices by resorting to Vytautas Kavolis' trajectories of consciousness and Maironis' place in them. She argues that Maironis was the first to create a poetic vision of independent Lithuania. The Act of Independence of 16 February 1918 turned this vision into a political reality. The paper dwells on the themes of sunrise and sunset in poetry and asserts their connection with various situations of the epoch, with the hopes of the Lithuanian state and their gradual disappearance, which is linked, among other things, to Spengler's 'sunset of Europe'. Vytautas Mačernis expressed the end of Maironis' epoch as a feeling when he wrote about the Europe of the setting sun in his diary. [From the publication]