Maistas kaip grotesko įrankis šiuolaikinėje lietuvių ir latvių prozoje

LTStraipsnyje analizuojama grotesko ir gastropoetikos sąveika šiuolaikinėje lietuvių ir latvių literatūroje, daugiausia dėmesio skiriant latvių autoriaus Gunčio Berelio apsakymui „Es nekad nerunāju muļķības“ („Aš niekada nekalbėjau kvailysčių“, 2017) ir lietuvių autorės Ievos Dumbrytės romanui Šaltienos bistro (2021). Abiejuose tekstuose groteskiniai vaizdiniai, susiję su maistu, kanibalizmu ir kūno transformacijomis, atlieka svarbų naratyvinį vaidmenį ir koduoja socialinę bei politinę kritiką. Identifikuojamas grotesko porūšis – gastronominis groteskas (gastrogroteskas), kuris iki šiol Baltijos šalyse yra netyrinėta grotesko raiškos niša. Remiantis Bachtino pasiūlyta grotesko kaip virsmo metafora, teigiama, kad kiaulės ir mėsos simbolika šiuose tekstuose įkūnija kraštutinį žmogaus nužmoginimą, pasireiškiantį tiek darbo rinkoje (Dumbrytė), tiek politinėse sistemose (Berelis). Groteskas atlieka įprastinę funkciją ta prasme, kad apverčia tradicinius literatūrinius estetikos kanonus, o kartu suteikia šokiruojančią perspektyvą šiuolaikinėms aktualijoms. Raktažodžiai: šiuolaikinė lietuvių ir latvių literatūra, groteskas, maisto simbolika, kanibalizmas, socialinė kritika, bjaurumo estetika.

ENThe article explores the interplay between grotesque and gastropoetics in contemporary Lithuanian and Latvian literature, focusing on Latvian author Guntis Berelis’s short story “Es nekad nerunāju muļķības” (“I Have Never Talked Nonsense,” 2017) and Lithuanian author Ieva Dumbrytė’s novel Šaltienos bistro (Aspic Bistro, 2021). In both texts, grotesque imagery involving food, cannibalism, and bodily transformations plays a significant narrative role and encodes social and political critique. An identified subgenre of the grotesque—gastronomic grotesque (gastrogrotesque)—emerges as a previously unexplored niche of grotesque expression in the Baltic region. Drawing on Bakhtin’s metaphor of grotesque as transformation, it is argued that the symbolism of pig and meat in these texts embodies the extreme dehumanization of individuals, either in labor (Dumbrytė) or within political systems (Berelis). The grotesque serves its conventional function of overturning traditional literary aesthetic norms while also offering a shocking perspective on contemporary issues. Keywords: Lithuanian and Latvian contemporary literature, grotesque, food symbolism, cannibalism, social critique, aesthetics of ugliness.

• Baltų Faustas ir Europos literatūra: mokslinė studija. [Kaunas] : Viešoji įstaiga "Knygų naujienos", 2002. 727 p.
• Groteskas. Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 274-284.
• The Influence of psychosocial factors on distress expression. Family medicine & Primary care review. 2019, 21, 1, p. 41-46.