Memelländische Stundenhalter nach 1945
LTStraipsnyje atskleidžiama Klaipėdos krašto protestantų sakytojų situacija po 1945 metų. Tarpukariu Klaipėdos krašte egzistavo 31 evangelikų liuteronų bendruomenės, kurios buvo išdraskytos per antrąjį pasaulinį karą. Po karo į kraštą grįžo 6000-8000 jo gyventojų, daugiausia ūkininkų. Bažnytinį gyvenimą po 1945 metų Klaipėdos krašte atgaivino evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas, sakytojas Ansas Baltris. Atskleidžiama jo biografija ir švietėjiška veikla, pabrėžiant, kad sovietmečiu daugelis bažnytinių apeigų dėl sovietų valdžios požiūrio į religiją ir religines bendruomenes vyko nelegaliai. Sakytojai dažnai būdavo pamaldūs pasauliečiai be teologinio išsilavinimo, kartais ūkininkai ir amatininkai, kurie Dievo žodį pagal savo Biblijos supratimą skelbdavo pietistinių pažiūrų tikinčiųjų namuose. Pagal 1958 metų Vokietijos ir Sovietų sąjungos sutartį iš Klaipėdos krašto galėjo išvykti visi tie, kurie 1941m. birželio 21 dieną turėjo Vokietijos pilietybę, ir daugelis pasinaudojo šia galimybe. Karo metu kunigams išvykus iš Klaipėdos krašto, o vadinamojoje Didžiojoje Lietuvoje likus tik keturiems liuteronų kunigams, šią spragą užpildė sakytojai, kurie laikė pamaldas, krikštijo, laidojo, o vėliau tapo kantoriais ir diakonais. Apibendrinant pokario situaciją, teigiama, kad sakytojai įregistravę bendruomenes kaip „kulto tarnai“ išsaugojo liuteronų tikėjimą Klaipėdos krašte, o kadangi jie buvo daugiausia lietuviai, stiprino ir lietuvybę. Pabaigoje pateikiami sakytojų gyvenimo aprašymai abėcėles tvarka.
