Problem husycki w Polsce w pierwszej połowie XV wieku w świetle najnowszych badań
LTStraipsnyje aptariama naujausia lenkų istoriografija, kurioje yra svarstoma husitų judėjimo problema XV a. I pusės Lenkijoje. Lenkų istorikai nevienareikšmiškai vertina husitų fenomeną Lenkijos istorijoje, skirtingai interpretuoja šios temos šaltinius. Jano Huso mokymo teologiniai aspektai nesulaukė daug dėmesio. Istoriografijoje pabrėžiama, kad Lenkijoje husitų idėjos asocijavosi su atsiskyrimu nuo dvasinės ir pasaulietinės valdžios, kova prieš vokiečius ir kova už galimybę liturgijoje naudoti lenkų kalbą. Teologiniai klausimai, susiję su esminiais Bažnyčios postulatais, buvo žinomi tik nedaugeliui to meto išsilavinusių žmonių. Istoriografijoje nevienareikšmiškai vertinamos husitų judėjimo sukeltos socialinės ir politinės pasekmės. Lenkijos karalius turėjo galimybę reaguoti į Jano Huso idėjas. Jogaila iš esmės husitų idėjas traktavo, kaip politinį reiškinį ir mažai domėjosi idėjos religiniu turiniu. Lenkijoje husitų idėjos buvo pasitelktos politinių tikslų įgyvendinimui, didelį vaidmenį vaidino ir Jogailos žmonos Sofijos Alšėniškės figūra. Marksistinėje lenkų literatūroje buvo aktualizuotas liaudies dalyvavimo husitų judėjime klausimas. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir šiuolaikiniai istorikai, analizavę valstiečių santykį su husitų idėjomis. Į lenkų istorikų akiratį taip pat pateko ir katalikų dvasininkijos bei intelektualinio elito santykių su husitais svarstymai. Dvasininkai husitų idėjas traktavo kaip ereziją, priešiškai nusiteikę buvo ir universitetai, nors buvo ir nedidelių išimčių. Lenkijos politika Čekijos atžvilgiu buvo neapibrėžta, jos pavadinti sėkminga negalima, ji atnešė daugiau žalos nei naudos. Tačiau husitų idėjos teigiamai veikė lenkų kultūros plėtotę.
