LTPastarųjų metų mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad žinios apie savo mokymąsi, t.y. taip vadinamos metakognityvinės žinios, pasireiškia kaip mokymosi monitoringo veiksnys, skatinantis mokymąsi ir sąlygojantis aukštesnius mokymosi pasiekimus. Siekiant pagerinti specialybės anglų kalbą studijuojančiųjų rezultatus Mykolo Romerio universitete (Vilnius), teisės specialybės nuosekliųjų studijų pirmo kurso Teisinės anglų kalbos kurse pasinaudota metakognityvine mokymosi strategija - refleksija. Tyrimu siekta išanalizuoti besimokančiųjų refleksiją apie savo mokymąsi studijuojant specialybės anglų kalbą universitete. Straipsnyje pateikiami Mykolo Romerio universitete (Vilnius) atlikto tyrimo, skirto specialybės anglų kalbą studijuojančiųjų metakognityvinės mokymosi strategijos analizei, rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad specialybės anglų kalbą studijuojančiųjų refleksija leidžia jiems refleksijos dėka identifikuoti mokymosi trūkumus ir privalumus, atskleidžia jų pasitenkinimą mokymosi rezultatais bei skatina apmąstyti galimas grėsmes mokymosi pažangai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad metakognityvinių mokymosi strategijų panaudojimas universitetinėse specialybės anglų kalbos studijose skatina mokymąsi, pagrįstą savireguliavimu ir kūrybinį mokymąsi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplanko metodas; Užsienio kalbos; Porfolio method; Foreign language.
ENRecent education research provides substantial evidence that knowledge about one’s own learning capacity and experience, or metacognitive knowledge, acts as a means of monitoring learning and encouraging learners to reach better learning results. With the view of improving students’ results in English for Specific Purposes (ESP) metacognitive strategies of learning were introduced in the course of English for Law during the first year of studies at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The aim of the study was to analyse students’ reflection on their own learning as a metacognitive strategy of learning English for Specific Purposes (ESP) used at tertiary level. The findings of the research show that students reflections can be analysed in terms of awareness of self and one’s own strengths and weaknesses; student satisfaction with their achievements; and openness about possible threats to one’s progress. The research data enables us to draw the conclusion that introducing reflective practice in the course English for Specific Purposes leads students to self-directed and creative learning. [From the publication]