Seksualinę prievartą patyrusių vaikų psichologinio saugumo užtikrinimas baudžiamojo proceso metu

LTSeksualinio pobūdžio nusikaltimai vaikams nėra naujas reiškinys, tik ilgą laiką tai buvo uždrausta tema. Pastaruoju metu vis dažniau apie tai prabylant ir šviečiant tėvus bei specialistus, po truputį keičiantis visuomenės nuostatoms, išaugo įtariamų nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų skaičius. Teisėsaugos institucijoms pranešama gal tik apie dešimtadalį seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų. Vien tik Lietuvoje, oficialiais duomenims, per 2004 m. seksualinę prievartą patyrė 210 vaikų: išžaginta (BK 149 str.) 113 vaikų, seksualinį prievartavimą patyrė (BK 150 str.) 47 vaikai, 50 atvejų buvo tvirkinami mažamečiai (BK 153 str.); (per 2004 m. fizinį smurtą patyrė 1417, psichologinę prievartą – 157, nepriežiūrą – 21 vaikas). Seksualinę prievartą prieš vaikus ypač sunku tirti, nes neretai pagrindiniu informacijos šaltiniu tampa nukentėjusiojo vaiko parodymai. Vaikas, patyręs seksualinės prievartos traumą, įtraukiamas į baudžiamąjį procesą ir neretai patiria pakartotinę traumą. Šiuo straipsniu siekiama 1) apibrėžti pagrindinius ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso veiksnius, kurie gali pakartotinai traumuoti vaiką, 2) apibūdinti seksualinės prievartos ir antrinės traumos sukeliamas pasekmes nukentėjusiam vaikui bei 3) aptarti antrinio traumatizmo mažinimo galimybes ir būdus, kuriais šiandieninėje teisinėje sistemoje būtų galima užtikrinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusio vaiko psichologinį saugumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seksualinė prievarta; Nukentėjęs vaikas; Antrinė trauma; Psichologinis saugumas; Baudžiamasis procesas; Sexual abuse; Victims; Children; Secondary trauma; Psychological safety; Legal proceedings.

ENCrimes of sexual nature against children is not a new phenomenon, it was a forbidden topic for a long time. Recently when speaking about it more and more often and educating parents and specialists, with society’s attitudes gradually changing, the number of children who are suspected of having fallen victim to sexual abuse has increased. Law enforcement institutions are informed most likely only about one tenth of cases of sexual abuse of children. In Lithuania alone, according to official data, 210 children experienced sexual abuse in 2004; 113 children were raped (Article 149 of the Criminal Code (CC)), 47 children experienced sexual abuse (Article 150 of CC), in 50 cases minors were molested (Article 153 of CC); (1417 children experienced physical violence, 157 experienced psychological violence, 21 children experienced negligence in 2004). It is especially difficult to investigate into sexual abuse of children because it is quite often that the main source of information is only evidence of the child who became a victim. The child after he/she has experienced the trauma of sexual abuse is engaged in the criminal proceedings and is subject to a repeated trauma. This article seeks to 1) define main factors of pre-trial investigation and the court proceedings, which can have a repeated traumatic effect on the child, 2) characterise consequences caused of sexual abuse and a secondary trauma to the child who fell victim to it and 3) discuss the possibilities and ways of reducing secondary traumatisation thereby it would be possible in the present day legal system to ensure psychological security of the child who fell victim to sexual abuse.