Эволюция ВЛКСМ (комсомола) в годы перестройки (1985-1991 гг.)

LTPermainos Visasąjunginėje Lenino komunistinio jaunimo sąjungoje (VLKJS) M. Gorbačiovo inicijuotos perestroikos metais – menkai tyrinėta tema. Visgi reiškinys kelia susidomėjimą – kalba eina apie unikalią, masiškiausią jaunimo organizaciją istorijoje. Pagal narių skaičių – daugiau nei 40 mln. jaunuolių – VLKJS nusileido tik Kinijos komjaunimo organizacijai, tačiau ši neprilygo Sovietų Sąjungai pagal komjaunuolių ir šalies gyventojų skaičiaus santykį. Šiame straipsnyje nagrinėjama VLKJS (visasąjunginio komjaunimo) raida perestroikos laikotarpiu (1985–1991 m.). Pirmiausiai pristatomas nagrinėjamos temos kontekstas, aptariama perestroikos politika, jos ištakos, motyvai ir politiniai padariniai, kitaip tariant, šio laikotarpio reformų ir pokyčių Sovietų Sąjungoje pobūdis. Antroje dalyje teigiama, jog perestroikos metų visasąjunginės komjaunimo organizacijos reforma lenkė kitas to meto socialines reformas. 1991 m. komjaunimas buvo pasirengęs radikaliai pasikeisti ir keisti savo vaidmenį visuomenėje, nukreipti milžiniškus materialinius ir finansinius resursus išlaikyti jaunimą. Tačiau pačiame šio proceso įkarštyje paaiškėjo, kad toks komjaunimas ne tik kad nebuvo reikalingas, bet ir kliudė sąjunginės nomenklatūros vidaus kovose dėl galios, o negausi demokratinė opozicija tokio sąjungininko taip pat nepripažino. VLKJS demokratizacijos procesai netrukus iškėlė ir respublikinių komjaunimo organizacijų teisių išplėtimo ir autonomijos klausimą, kuris 1988–1989 m. kylant Sąjūdžiui tapo aktualus ir Lietuvoje bei paskatino 1989 m. Lietuvos komjaunimo pasitraukimą iš VLKJS.

ENChanges in the All-Union Leninist Young Communist League (known as Komsomol) during the Gorbachev's perestroika have not been investigated that much. However, the phenomenon raises the interest because a unique and the biggest youth organization in history is discussed. According to the number of members (more than 40 million), Komsomol only had less followers than a similar organization in China, but the Soviet organization was bigger when comparing the percent of population that was active in it. This article examines the evolution of the Komsomol during the period of perestroika (1985-1991). Firstly, the context of the analyzed topic is presented, perestroika policy is discussed, its origins, motives and political consequences, in other words, the nature of these reforms and changes in the Soviet Union. In the second part states that during the perestroika years, Komsomol reform was ahead of other socialist reforms. Komsomol was ready for a radical change in 1991 and change its role in society, to divert enormous material and financial resources to support young people. However, in the heat of the process, it appeared that not only was the Komsomol not needed but has disturbed in the inner nomenclature fights for power, and the tiny democratic opposition also did not accept this ally. The process of democratization of the Komsomol soon raised the question of the extension of the rights and autonomy of such organizations, which became relevant in 1988-1989 when the Movement was getting control and that encouraged the Lithuanian part of Komsomol to leave the organization in 1989.