Lietuvos moters įvaizdis XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje pusėje visuomenėje ir istoriniuose šaltiniuose

LTLietuvos moters padėties ir įvaizdžio visuomenėje kaitos klausimas nagrinėtas fragmentiškai. Straipsnyje remiuosi VU bibliotekos Rankraščių skyriuje, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne esančiais F. Bortkevičienės, G. Petkevičaitės, O. Puidienės, Z. Toliušio laiškais, straipsniais, įvairiais pasisakymais. Taip pat CVA Vyriausybės fondo M. Sleževičiaus vadovaujamo ministrų kabineto medžiaga ir spaudoje išspausdintais straipsniai, kurie atspindėjo įvykius. Apie pirmąjį moterų veiklos periodą istorijos šaltinių yra nedaug. Daugiausiai tai moterų, tautinio judėjimo dalyvių, atsiminimai ir laikraštis „Varpas“, kuris išreiškė pažangiausios visuomenės nuomonę, todėl negatyvaus moterų veiklos vertinimo nėra. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje moterys dirbo pavieniui. Antrasis moterų veiklos etapas siejamas su jų įsijungimu į veikiančius slaptus būrelius. Čia atsiskleidžia dvejopas moters įvaizdis visuomenėje. Pirmasis yra pozityvus. Tokio įvaizdžio susiformavimą lėmė ne tik moterų visuomeninė veikla, bet ir jų vyrų pažiūros ir veikla. Tai geriausiai iliustruoja F. Povickaitė – Bortkevičienė, kuri ne tik platino slaptą lietuvišką spaudą, bet ir dalyvaudama Demokratų partijos veikloje, ragino moteris mokintis lietuviškai, burtis į organizaciją. Antrasis negatyvus, kai moterys negalėjo dalyvauti veikiančiose organizacijose, pvz. 12 Apaštalų, nes buvo bijomasi, kad išplepės. Moters įvaizdį visuomenėje keitė susikūrusios partijos, kurios programose pradėjo kelti abiejų lyčių lygybės klausimą. [...].

ENThe status and image of a woman in the public life started to change only in the 19th century. In the beginning of the 19th century, the Lithuanian noblewomen became socially active. They took part in the charity organizations that were being established at that time as well as the rebellion of 1830. The even more active work of women started at the end of the 19th century, when the national movement arose in which individual women also took part. The aim of the article is to reveal the change of the status and image of a woman in the society, to analyze their public activity as expressed in the women‘s movement that started at that time as well as their political activity that was mostly highlighted in the national movement. The issue of the status and image of the Lithuanian woman received only fragmentary analysis. The article is grounded on the letters, articles, various speeches of F. Bortkevičienė, G. Petkevičiatė, O. Puidienė, Z. Toliušis from the Manuscript Department of the National Library of Martynas Mažvydas, the Manuscript Department of the library of the Science Academy, the Manuscript division of the library of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, as well as the material of the ministry cabinet of M. Sleževičius of the Lithuania state central archive Government Fund and the articles depicting the events in the press. [...].