Neįmanomumas : transgresyvaus subjekto pragmatika

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNeįmanomumas : transgresyvaus subjekto pragmatika
Kita antraštėImpossibility: pragmatics of transgressive subject
AutoriaiMažeikis, Gintautas
LeidinyjeAthena . 2006, Nr. 1, p. 97-111
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTTransgresyvus subjektas; Rinka; Kapitalizmas; "Neįmanomumas"; Socialinė kaita
ENTransgressive subject; Free market; Capitalism; "Impossibility"; Social change
Santrauka / Anotacija

LTEuropietiškojo nihilizmo pragmatikos problematiką plačiai nagrinėjo J. Habermasas, siekdamas apmąstyti šiuolaikinius modernizacijos projektus. Jis nihilistinės modernizacijos procesus susiejo su F. Nietzsche‘s samprotavimais apie individualizaciją ir „demaskuojančią proto kritiką“ bei su šių idėjų adaptacijomis G. Bataille‘aus (pirmiausia „švaistymo“ ir proveržio teorijos), M. Foucault ir C. Castoriadžio kūryboje. Lietuvoje pozityviai nihilistinę tradiciją ir jos sąsajas su europietiškais modernizacijos projektais svarsto R. Šerpytytė. Politiniai ekonominiai modernistinio nihilizmo aspektai buvo plačiai išskleisti J. Schumpetterio, A. S. Grove‘s ir jų pasekėjų, o Lietuvoje – A. Degučio. A. Degutis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie dinaminės pusiausvyros ir laisvos rinkos modelių sąveikas, kurias kažkada bandė aprašyti matematikas J. E. Neshas. Įvadas į transagresyvaus subjekto sampratą mūsų vartojama prasme buvo padarytas A. Gellnerio ir jo modulinio žmogaus idėjos. Pastarąją koncepciją pozityviai išskleidė L. Donskis ir gana negatyviai R. Grigas. Transagresyvaus subjekto idėją Lietuvoje vieni pirmųjų pradėjo svarstyti A. Žukauskaitė, A. Tereškinas, pristatydami ir plėtodami G. Bataille‘aus, J. Lacano ir Sl. Žižeko filosofijas.

ENThe problem of the pragmatics of the European nihilism was thoroughly examined by Habermas in his thinking on contemporary modernization projects. He associated the processes of nihilist modernization with Nietzsche’s thoughts on individualization and the “debunking critique of reason”, as well as the adaptations of these ideas in the works of. Bataille (primarily the theories of consumption and rupture), Foucault’s and Castoriadis. In Lithuania, a positive discussion of the nihilist tradition and its links to the European modernization projects is provided by R. Šerpytytė. The political economic aspects of modernist nihilism were widely discussed by J. Schumpetter, A. S. Grove and their followers, and in Lithuania – by A. Degutis. A. Degutis was one of the first in Lithuania to talk about the interactions between the dynamic equilibrium and the free-market models, a description of which was once attempted by mathematician J. E. Nesh. The introduction to the concept of a transgressive subject was made by Gellner and his idea of the modular man. The latter conception was positively discussed in Lithuania by L. Donskis and rather negatively – by R. Grigas. The idea of a transgressive subject was first examined in Lithuania by A. Žukauskaitė and A. Tereškinas, who presented and developed Bataille’s, Lacan’s and Slavoj Žižek’s philosophies.

ISSN1822-5047
Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Susijusios publikacijosKiekvienas yra menininkas? Kritinės pastabos apie postmoderniąją kūrybiškumo sampratą / Skaidra Trilupaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 72, p. 73-87.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5867
Atnaujinta2018-12-17 11:48:19
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 2