Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo reguliavimo ir taikymo problemos

LTŠiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus. Reikšminiai žodžiai: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas, smurto pavojingumas, vaikų auklėjimas, lyčių lygiateisiškumo principas.

ENhis article examines the issue of release from criminal liability due to the insignificance of a criminal offense. Following changes to the Criminal Code, the insignificance norm can no longer be applied to serious and very serious crimes, which unjustifiably restricts the courts’ freedom to assess the danger of a particular criminal act. The article also analyzes the practice of the Supreme Court of Lithuania in applying the insignificance norm in violent criminal offenses. An analysis of court practice has revealed that courts are more inclined to tolerate violence by women against men than vice versa, and in such cases to apply release from criminal liability, recognizing that the violence used by women does not reach the level of danger necessary to incur criminal liability. This assessment by the courts clearly contradicts the principle of gender equality. At the same time, court practice in assessing violence used by parents against their children for educational purposes was also examined. In judicial practice, there are three ways to formally avoid criminal liability in order to protect the interests of the child. And only one of these ways, in the author’s opinion, is most consistent with the purpose of criminal law and the interests of children who have been abused. Keywords: release from criminal liability, insignificance of criminal acts, danger of violence, parenting, principle of gender equality.

• Fizinės bausmės vaikams: baudžiamasis teisinis vertinimas. Socialinių mokslų studijos 2011, 3 (2), 721-736.
• Fizinio skausmo sukėlimo nustatymo ir BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu probleminiai aspektai. Jurisprudencija 2014, 21 (2), 599-614.
• Mažareikšmės veikos instituto ištakos ir raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje.. Jurisprudencija 2006, 7 (85), 64-69.
• Mažareikšmiškumo koncepcijos kilmė ir baudžiamoji teisinė reikšmė Lietuvos teismų praktikoje. Jurisprudencija 2020, 27 (1), 130-148.
• Nusikaltimo mažareikšmiškumo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo problemos. Jurisprudencija 2007, 8 (98), 35-40.