Katynė ir Jogailaičių idėja: atminties ir atminimo kultūros modeliai Vidurio ir Rytų Europoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Katynė ir Jogailaičių idėja: atminties ir atminimo kultūros modeliai Vidurio ir Rytų Europoje
Keywords:
LT
20 amžius; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Centrinė Europa (Central Europe); Lenkija (Poland); Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Kultūra / Culture; Mitai. Legendos. Padavimai / Myths. Legends. Stories; Nusikaltimai žmogiškumui / Crime against humanity; Žydai / Jews.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje svarstomi atminties ir atminimo kultūros modeliai Vidurio ir Rytų Europoje. Atminties kultūros terminu vadinami visuomenėje nuolat pabrėžiami praeities siužetai, vaizdiniai, kuriais visuomenė kuria ir stiprina savo savimonę bei apsibrėžia save kaip atskirą grupę. Specifinis atminties kultūros bruožas – jos institucionalizavimas ir ritualizavimas. Atminties kultūros turinys konkrečioje valstybėje geriausiai atpažįstamas iš populiariausių didžiųjų, ritualizuotų naratyvų. Lenkijos ir Lietuvos didžiojo naratyvo centre atsidūrė su Antruoju pasauliniu karu ir pirmuoju pokario dešimtmečiu susiję įvykiai. Rusijoje atminties kultūros modelis formuojamas Antrojo arba Didžiojo Tėvynės karo ir pergalės jame pagrindu. Vokietijoje vyrauja holokausto problematika, šioje atmintyje ypač pabrėžiamas vokiečių kaltės jausmas už žydų žudynes. Lenkijoje ir Lietuvoje visuomenei diegiamoje atmintyje pabrėžiamas aukos, Rusijoje – pergalės, Vokietijoje – nusikaltimo momentas. Lietuvos atminties kultūros analizė Lietuvoje po 1990 metų rodo, kad šiuo laikotarpiu "auksiniai didžiųjų kunigaikščių laikai" buvo svarbiausia figūra to meto Lietuvos atminties kultūroje. Tarpukario atminties kultūroje svarbiausia buvo antilenkiškumas ir Vilniaus vadavimo klausimas. iki XX a. 3 dešimtmečio pabaigos vyravo kitas tautinis naratyvas, grindžiamas tautinio atgimimo ir kovų už Lietuvos Nepriklausomybę vaizdiniais. Po 1990 m. tarpukario atmintis transformavosi, Lenkija jau nebuvo suvokiama, kaip priešė. XX a. I pusėje Lenkijos atminties kultūra taip pat patyrė transformaciją. Vokietija ir Rusija priskirtinos valstybių ir visuomenių, kurių atmintis "trumpa", tipui, o Lenkija ir Lietuva – kurių "ilga".Reikšminiai žodžiai: Atminimo kultūra; Atminties kultūra; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Katynė; Kolektyvinė atmintis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Mitas; Praeitis; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Vidurio Europa; Vokietija (Germany); Collective memory; Culture of memory; Eastern Europe; Germany; Jogaila dynasty; Katyn; Lithuania; Middle Europe; Myth; Past; Rusija (Russia).

ISBN:
9789955336501
Related Publications:
Žydų muziejus Vilniuje: pirmieji bandymai įprasminti trauminę patirtį ir skatinti tvarią atmintį / Neringa Latvytė-Gustaitienė. Knygotyra. 2018, t. 71, p. 130-160.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58458
Updated:
2022-10-22 22:42:20
Metrics:
Views: 25
Export: