"Lietuviškų temų" ambivalencija Vytauto Bacevičiaus (1905-1970) Koncerte fortepijonui Nr. 1, op. 12 (1929)

LTStraipsnyje analizuojamas Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) Koncertas fortepijonui Nr. 1, op. 12 (1929), sukurtas Paryžiuje antruoju kompozitoriaus kūrybos etapu, „individualaus stiliaus kristalizacijos“ laikotarpiu. Tyrime siekiama atskleisti, kokią įtaką V. Bacevičiaus kūrybai darė Paryžiaus mokyklos (pranc. École de Paris) aplinka bei jo paties, kaip pianisto, patirtis. Nors Koncerte Nr. 1 pasitelktos trys lietuvių liaudies dainos, jų traktavimas nėra nuoseklus: melodijos pateikiamos kaip „antisentimentalizmo“ dvasia stilizuotos citatos, todėl sunku jas laikyti bandymu kurti nacionalinę muziką. Analizė atskleidžia, kad folkloro naudojimas čia veikiau funkcionuoja kaip stilizacijos priemonė XX a. pradžios Europos modernizmo diskurse. Be to, kūrinio formos architektonikoje aptinkama sąsajų su Ferenco Liszto (1811–1886) Koncerto fortepijonui Nr. 1 Es-dur (1830–1853) struktūra, liudijančių V. Bacevičiaus kaip pianisto patirtį. Reikšminiai žodžiai: Vytautas Bacevičius, Koncertas fortepijonui, Paryžiaus mokykla (École de Paris), Années folles, folkloristas, nacionalinė muzika, Ferenc Liszt, anti-sentimentalizmas.

ENThis article analyses Vytautas Bacevičius’s (1905–1970) Piano Concerto No. 1, Op. 12 (1929), composed in Paris during the second stage of his creative career, the so-called ‘period of individual style crystallization’. The study seeks to reveal the impact of the École de Paris environment, as well as the composer’s own experience as a pianist, on his creative work. Although the concerto incorporates three Lithuanian folk songs, their treatment is inconsistent: the melodies appear as stylised quotations in the spirit of ‘anti-sentimentalism’, which makes it difficult to regard them as an attempt to create national music. The analysis shows that here the use of folklore functions rather as a means of stylisation within the discourse of early twentieth-century European modernism. Furthermore, the architectural structure of the work reveals connections with Franz Liszt’s (1811–1886) Piano Concerto No. 1 in E-flat major (1830–1853), reflecting Bacevičius’s pianistic background. Keywords: Vytautas Bacevičius, piano concerto, École de Paris, Années folles, folklorist, national music, Franz Liszt, anti-sentimentalism.

• Aktualios XX a. muzikos formos sampratų tendencijos: formos genezės tyrimų Vytauto Bacevičiaus kūriniuose fortepijonui teorinis kontekstas. Lietuvos muzikologija 2004, 5, 48-60.
• Modernumo lygtys: tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 437 p.
• Vytautas Bacevičius. T. 1. Gyvenimo partitūra. Vilnius : Petro ofsetas, 2005. 441 p.
• Vytautas Bacevičius. T. 2. Išsakyta žodžiais : iš laiškų Motinai, seserims ir broliui : literatūrinės miniatiūros.. Vilnius : Petro ofsetas, 2005. 354 p.