Seeking unity and cyclical consistency in performing Mikalojus Konstantinas Čiurlionis’s "Unrecognised cycle No. 10: Sea etudes"

LTStraipsnyje iš naujo keliamas klausimas, ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) fortepijoniniai kūriniai gali būti suvokiami kaip didesnių ciklų dalys; šią problemą kadaise iškėlė Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai, tarp jų – Vytautas Landsbergis, Darius Kučinskas ir Rimantas Janeliauskas. Remdamasis pastarojo prielaidomis apie Čiurlionio kūrybos „cikliškumą“, pasireiškiantį vadinamaisiais „neatpažįstamais muzikos ciklais“ (šį terminą sukūrė Janeliauskas), straipsnio autorius tyrinėja, kaip pianistas, taikydamas įvairias pasikartojančias priemones, gali siekti ciklinės darnos, kad jie iš tiesų būtų suvokiami kaip ciklai. Siekiant šio tikslo daugiausia dėmesio skiriama vienam konkrečiam kūriniui – neatpažintam ciklui Nr. 10 „Jūros etiudai“. Autorius daro išvadą, kad „cikliškumo“ užtikrinimas yra originalus atlikėjo darbas, kai derinamas pianisto gebėjimas perskaityti natomis pateiktą informaciją su jo paties meniniu indėliu ir pasiekiamas įtikinamas bendras rezultatas. Tekste pateikiamais muzikiniais pavyzdžiais atskleidžiama, kad galima sujungti du ciklo kūrinius tiek tonaciniais, tiek metriniais ryšiais, taip pat pianisto kūno kalba bei meninėmis pauzėmis. Laikantis panašaus požiūrio galima konstruoti ryšius ne tik tarp kitų Čiurlionio kūrinių, bet ir kitų kompozitorių kūrinių. Raktažodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, neatpažinti ciklai, neatpažintas ciklas Nr. 10 „Jūros etiudai“, muzikiniai ciklai, cikliškumas.

ENThe article revisits the question of whether the piano works by Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) can be understood as components of larger cycles – an issue brought to the fore by scholars Vytautas Landsbergis, Darius Kučinskas, and Rimantas Janeliauskas, among others. Building on Janeliauskas’s concept of ‘cyclicality’ within Čiurlionis’s oeuvre – particularly his notion of ‘unrecognised cycles’, a term coined by the musicologist himself – the author investigates how performers might approach one of these, namely, ‘Unrecognised Cycle No. 10: Sea Etudes’, both in compliance with a series of characteristics of music and through concrete actions by a performer, so that it can be actually perceived as a musical cycle by the listener. Keywords: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, unrecognised cycles, ‘Unrecognised Cycle No. 10: Sea Etudes’, musical cycles, cyclicality.

• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Korespondencija. T. 1. 1892-1906. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2019. 551 p.
• M. K. Čiurlionio kūrinių tapatumas. Neatpažintas ciklas (1906 05-06, Druskininkai). Tradicija, autorystė, kūrinio ribos ir interpretacijos laisvė, mokslinė konferencija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006. P. 30-40.
• Neatpažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos ciklai. Vilnius : Lietuvos kompozitorių sąjunga : 2010. 406 p.
• Sisteminio konstruktyvizmo apraiškos vėlyvojoje M. K. Čiurlionio fortepijoninėje kūryboje. Menotyra 2001, 3 (24), 50-58.
• The Representation of the sea in piano works by Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ars et praxis 2020, 8, 181-198.
• Visas Čiurlionis. Vilnius : Versus aureus, 2008. 647 p.