Discoveries and inspiration from Michał Brensztejn’s "Achaeological inventory of the Kovno gubernia"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Discoveries and inspiration from Michał Brensztejn’s "Achaeological inventory of the Kovno gubernia"
Alternative Title:
Atradimai ir inspiracijos iš Mykolo Brenšteino "Kauno gubernijos archeologinio inventoriaus"
In the Journal:
Archaeologia Baltica . 2015, t. 21/22, p. 110-120
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Archeologinis inventorius; Archyvinė archeologija; Kovno (Kaunas) Gubernija; Mykolas Eustachijus Brenšteinas; Mykolas Eustachijus Brenšteinas, archeologinis sąvadas, Kauno gubernija, muzeologija
EN
Archaeological inventory; Archival archaeology; Kovno (Kaunas) Gubernia; Michal Eustachy Brensztejn; Michal Eustachy Brensztejn, archaeological inventory, Kovno (Kaunas) Gubernia, museology
Summary / Abstract:

LTMykolas Eustachijus Brenšteinas (Michał Eustachy Brensztejn, 1874–1938), Lietuvos ir Lenkijos kultūros istorikas, archeologas mėgėjas, pagrindinį savo darbą archeologijos srityje – „Kauno gubernijos archeologinis inventorius“ – baigė rašyti 1907 m. Rankraštis nebuvo išleistas ir tik 2010 m. surastas Valstybinio archeologijos muziejaus Varšuvoje (Lenkija) fonduose. „Inventorių“ numatoma publikuoti su moksliniais komentarais kaip leidinio „Aestiorum Hereditas“ (projektas „OST-BALTICUM“) III tomą. Projekto partneriais buvo pakviesta Lietuvos istorijos instituto mokslininkų grupė, kurios pagrindinis tikslas – įvertinti „Inventorių“ kaip šiuolaikinės Lietuvos archeologijos šaltinį. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa rankraščio apžvalga ir preliminarios įžvalgos. „Inventoriuje“ pateikiama informacija apie 1127 archeologinius objektus iš 907 vietovių tuometinės Kauno gubernijos Telšių, Raseinių, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Ukmergės ir Zarasų apskrityse. Tai piliakalniai, laidojimo paminklai, pavieniai radiniai, akmens amžiaus gyvenvietės, lobiai, pylimai, įtvirtinimai, pilys, kūlgrindos, šventieji akmenys, piliavietės ir bažnyčių vietos, mamutų kaulų radavietės, mediniai poliai ežere. M. Brenšteinas surinko duomenų iš įvairių šaltinių: F. Pokrovskio, L. Kšyvickio, K. Gukovskio, T. Daugirdo, E. Tiškevičiaus, M. Valančiaus, M. Balinskio darbų, privačių rinkinių aprašų, savo paties tyrinėjimų. Aprašant skirtingų apskričių paminklus, įvairūs informacijos šaltiniai naudoti nevienodai dažnai. Viena straipsnio autorių užduočių buvo identifikuoti „Inventoriuje“ minimus vietovardžius. Tai ne visuomet buvo paprasta – tiek dėl per šimtmetį stipriai pakitusio kultūrinio kraštovaizdžio (sunykusių kaimų ar dvarų, pakitusių vietovardžių), tiek dėl įvairiausių į rankraštį įsivėlusių klaidų.Dalis jų perimta iš pirminių šaltinių, dalis atsirado neteisingai juos perrašant ar interpretuojant. Pasitaiko ir klaidingo paminklų identifikavimo (pvz., piliakalnio kaip pilkapio) atvejų. Kita svarbi užduotis buvo įvertinti, kiek M. Brenšteino aprašomų objektų šiuo metu yra nežinomi. Pasirodė, kad jų esama nemažai, pvz., Telšių apskrityje – 41 iš 151, Raseinių – 38 iš 223. Remiantis „Inventoriumi“, pavyko identifikuoti kelis radinius Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomame dokumentaciją praradusiame kun. J. Žiogo rinkinyje. Įdomus atvejis, kuris straipsnyje pristatomas išsamiau, yra laidojimo paminklo Jagminuose aprašymas. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos senienų rinkinyje, sumaišius A. Zaborskio perduotus radinius iš skirtingų vietovių, mokslinėje spaudoje ilgai cirkuliavo klaidingos nuorodos į „rinkinį iš Jagminų“ ir jo fotografijas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi radiniai iš Jagminų ir Jagminiškės klaidingai sieti tarpusavyje. M. Brenšteino nuoroda į A. Zaborskio rinkinio fotografiją privertė suabejoti šia informacija, o paminėtas mikrotoponimas „Karališkasis ravas“ (lenk. Królewski Rów) leido radinių kilmės vietą susieti su anuometiniame kariniame topografiniame žemėlapyje pažymėtais Jagminais (rus. Ягмины) – vietove, kurioje šis mikrotoponimas yra žinomas iki šiol. [Iš leidinio]

ENMichał Eustachy Brensztejn compiled the "Archaeological Inventory of the Kovno Gubernia" in 1907. The manuscript was not published, and only in 2010 was it discovered in the archives of the State Archaeological Museum in Warsaw. The Lithuanian Institute of History and the State Archaeological Museum in Warsaw initiated a project to publish the "Inventory" as the third part of the Ostbalticum project. This paper gives some preliminary insights and a short description of the manuscript as a source for Lithuanian archaeology. It analyses the sources used by Brensztejn, describes the process of identification of place-names, discusses the reliability of the records and the novelty of these data, and shows some characteristic mistakes that the author of the "Inventory" made. A puzzle of artefact collection from Jagminai is presented as a brief case study. Thanks to the oral tradition recorded by Brensztejn, the identification of the site was possible. [From the publication]

ISSN:
1392-5520, 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58146
Updated:
2018-12-17 14:00:29
Metrics:
Views: 9    Downloads: 2