Lietuviškų vakarų raidos tradicija

LTAno meto lietuvių inteligentų (P. Avižonio ir kt.) iniciatyva pirmasis lietuviškas vakaras su vaidinimu ir choru Žagarėje įvyko 1905 m. rugpjūčio 7 d. Buvo suvaidinta anuomet populiariausia A. Vilkutaičio-Keturakio komedija "Amerika pirtyje". Svarbiausi šio vakaro organizatoriai buvo iš Odesos atostogauti atvykę žagariečiai studentai Melys ir A. Buišas. Leidimą gavo iš Kauno generalgubernatoriaus. Pagrindinius vaidmenis atliko: Bekampio - Melys, Vinco - J. Čerkesas, Faibčiko - J. Marcinkus, Antano - Buišas, Bekampienės - Lemeževičiūtė, Agotos - Kačanauskaitė, piršlio - Čepas. Geriausiai vaidino felčeris Marcinkus (Faibčiko), Lemeževičiūtė (Bekampienė) ir teatro iniciatorius Melys (Bekampis). Ir kitų rolės buvo atliktos "geriau negu vidutiniškai". Dekoracijas teatrui parūpino J. Marcinkus. Gražiai skambėjęs choras (greičiausiai vadovaujamas vargonininko Čepo) padainavo "Kur bėga Šešupė", "Aguonėlės", "Žirnelis" ir kitas dainas. Į talką pasikviesti joniškiečiai kiek pavėlavo, tad dainavo be repeticijos . Net "Vilniaus žiniose" buvo parašyta apie "malonų Lietuvių vakarą" Žagarėje. 8 asmenų orkestrui vadovavo Adomas Žlabys. 1904-1905 m. gaidų dar mažai kur tebuvo spausdinama. Žagarės vargonininkams ir chorvedžiams buvo nelengva atsilaikyti prieš stiprų rusų cerkvės chorą, kurį mokė atvykėlis, baigęs Petrapilio "giedojimo kapelą". Nuo 1890 m. iki Pirmojo pasaulinio karo privačiai lavino, mokė muzikos Žagarės rusų pulkininko dukterys Leopolda ir Marija Kazlauskaitės (gyveno Raktuvės g.), baigusios Petrapilio imperatoriškąją konservatoriją. Beveik visados turėdavo iki 20 mokinių.