Garbės ir šlovės samprata Dionizo Poškos kūryboje

LTStraipsnyje pasitelkiant Arūno Sverdiolo knygoje Steigtis ir sauga išsakytomis mintimis bei remiantis Jurijaus Lotmano straipsniais: "Apie garbės ir šlovės opoziciją pasaulietiniuose Kijevo periodo tekstuose", "Dar kartą apie garbės ir šlovės sampratą" tiriami klasikinės aukščiausio luomo simbolinės bendravimo sistemos, pasireiškusios per žodžių garbė, šlovė sampratą, kitimo atspindžiai Dionizo Poškos kūryboje. Pastebima, kad be didesnių pakitimų homeriškoji šlovės ir doros samprata išsilaikė iki pat XIX a. Daugelis Poškos tekstų rodo, jog jie atspindi tradicinę žodžių šlovė ir garbė narystės sampratą. Šlovė yra pačio aukščiausio luomo atributas, garbė - tai moralinės vertės užmokestis už dorą tarnybą, kurį valdovas, didikas perduoda pavaldiniui, daugiausia bajorui, t. y. kariui, ištikimai atlikusiam pareigą. Poška, perteikdamas aukščiausio luomo bendravimo schemą, išlaiko retorinės tradicijos paruoštus, nugludintus žodžius, išsireiškimus, galinčius perteikti griežtai vertikalėn orientuotą, sumitologintą realybę. Straipsnyje sakoma, kad Poškos tekstuose atsispindi ir Horacijaus įtvirtinta šlovės samprata - šlovingas gali būti ir kūrėjas. Modernu Poškos tekstuose tai, kad galingieji raginami suprasti žmogaus vargus, be to, diegiama idėja, jog darbštumas, kasdieninis darbas turi būti vertinami labiau už aukštą padėtį, turtus. Poetui priimtina švietėjiškoji ideologija, akcentuojamas krikščioniškosios sąžinės ieškojimas. Taip pat nauja, kai Poška, paveiktas švietimo ir preromantizmo, iškelia tautos laisvės idėją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dionizas Poška; švietimo literatūra; Antikinė literatūra; Vertybės; Dionizas Poška; Enlightenment literature; Antique literature; The value.

ENAfter discussing the meanings and variations of the words honour and glory as the elements of communication system used by the representatives of higher casts, in the writings by Dionizas Poška, the author of the article asserts that the said words mean the individual's traditional moral exceptionality, which genetically dates back to the Antique times. Honour and glory are attributes of the higher cast. Honour is a moral value, recognition of fairness, faithfulness and dedication to the master. A subordinate - most often a nobleman, a soldier - will be honourable if he properly performs his duties before his master. D. Poška's texts are full of the description of glory that had been introduced already by Horiatis stating that a creator can also be glorious. The new aspects found in his writings are addressed to the mighty urging them to understand people's hardship by stressing that diligence and daily work should be more valuable than prominence and property. D. Poška accepts the ideology of educationalists but also stresses the significance of the Christian conscience. Being under the influence of the ideas of Enlightenment and Preromanticism D. Poška enthrones the idea of the nation's freedom. [From the publication]