[Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas. Juozapas Romualdas Bagušauskas]
LTJuozapo R. Bagušausko knygą „Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas“ (1999) galima aptarti psichologiniu-filosofiniu aspektu, tačiau recenzentė, nepretenduodama į filosofinius, patriotinius apmąstymus, apsiriboja kuklesniu įnašu – pristatyti monografiją platesniam skaitytojų ratui. Knyga, be abejonės, reikšminga moksliniu ir politiniu aspektu: joje pirmąkart istoriografijoje naujos, anksčiau tyrėjams neprieinamos dokumentinės medžiagos pagrindu nagrinėjamas jaunimo pasipriešinimas sovietmečio Lietuvoje. Monografijos šaltinių bazė gana solidi, autorius taip pat remiasi užsienyje gyvenančių lietuvių istorikų ir visuomenės veikėjų darbais. Istoriniai archyviniai šaltiniai vertinami kritiškai, aptariami patikimumo nustatymo kriterijai. Atsižvelgdamas į šaltinių pobūdį, autorius atitinkamai sudarė knygos struktūrą, išskirdamas jaunimo priešinimosi ir represinių institucijų slopinimo problemas, apimdamas visą sovietinio režimo egzistavimo laikotarpį. Ši knyga yra vertingas įnašas į lietuvių pasipriešinimo istorijos ir apskritai sovietinio laikotarpio istorijos tyrimus. Kita vertus, pasipriešinimo istorijos studijos kelia metodologinio pobūdžio klausimų, kaip suderinti pasipriešinimo ir apskritai lietuvių tautos istorinio proceso vyksmą per penkiasdešimt priklausomybės metų. Negalima penkiasdešimtmečio istorinę atkarpą paneigti, išmesti iš istorijos arba ją nagrinėti tik priešpriešos – kovotojų ir jų slopintojų – terminais. Visgi šios ir kitos diskutuotinos pastabos nemenkina J. Bagušausko monografijos vertės.
