Antrosios Biržų pilies (1659-1695) rūmų statyba ir interjero bei eksterjero kūrimas

LTŠiuo straipsniu autorius siekia kelių tikslų: a) mėgina susintetinti esamos gausios pilies istorijos istoriografijos empirinius duomenis, susijusius tik su pilies rūmų raidos kontekstu; b) į „mokslinę apyvartą“ siekiama įvesti naujų šaltinių (ypač archyvinių) duomenis, paryškinančius antrosios pilies statybos istorijos detales; c) rūpi rūmų statybos genezės faktografijos ir chronologijos patikslinimas; d) pilies rūmų šildimo sistemos elementų (krosnys, židiniai, dūmtraukiai) formavimosi aplinkybių atskleidimas. Pirmoje straipsnio dalyje autorius nagrinėja statybų aplinką, architektus ir amatininkus. Toliau aptariamos statybinės medžiagos, rūmų statybinių darbų eiga ir interjeras. Pilies rūmai per visus tris aukštus turėjo apie 40 atskirų patalpų, atskirai buvo įrengti kunigaikščių kambariai. Be kunigaikščių kambarių, buvo dar valgomasis (ypač globojamas B. Radvilos), svečių kambariai, didžioji ir mažoji salės bei daug kitos paskirties patalpų viršutiniuose aukštuose. Abiejuose pastato galuose buvo įrengti laiptai. Interjere ypač daug dėmesio buvo skirta kunigaikščių kambarių dekorui. Grindys jų kambaryje turėjo būti ąžuolinės (kitur eglinės), lubos išpuoštos lipdybą. Iš 1667 m. duomenų galima spręsti apie lifto įrengimo apsvarstymą. Krosnių tinklas buvo labai svarbi pilies statinių apšildimo sistemos dalis, būdinga daugeliui minėto laikotarpio Biržų – Dubingių Radvilų šakos atstovų rezidencijoms.Reikšminiai žodžiai: Biržai; Statyba; Interjeras; Pastatai; Istorinės reikšmės pastatai; Pilys.

ENThe author of the paper pursues several objectives: (a) integration of empirical data derived from abundant historiography of the castle history available, relating exclusively to the context of the castle house development, (b) efforts to introduce information from new sources (especially the archives) in scientific studies, highlighting details of the history of construction of the second castle, (c) revision of the factography and chronology of construction of the castle house, and (d) identification of circumstances that led to the formation of elements of the castle house heating system (stoves, fireplaces and chimneys). In the first part of the paper the author analyses the environment of construction, architects and artisans. The subsequent sections of the paper discuss building materials, the process of construction and the interior. The three storeys of the castle house had about 40 separate rooms, with chambers for the dukes. Apart from the dukes’ chambers, the castle also had a dining room (under special care of B. Radziwill), rooms for guests, the big and the small halls and many other rooms on the upper floors serving other purposes. Both ends of the building featured staircases. The interior showed particular focus on the décor of the dukes’ chambers that were supposed to have oak (or spruce) flooring and ceilings decorated with stucco. The data of 1667 indicate discussions on the installation of a lift. The stoves were a very important part of the heating system of the castle's buildings, common to most residences of the Biržai – Dubingiai branch of the Radziwills of that time.