Archeologinių dirbinių tyrimas atominės absorbcinės spektroskopijos (AAS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (XRD), infraraudonosios spektroskopijos (IR), termogravimetrinės analizės (TG) ir skenuojamosios elektroninės mikroskopijos (SEM) metodais

LTStraipsnyje trumpai aprašyti penkių fizikinių tyrimų metodų (atominės absorbcinės spektroskopijos (AAS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (XRD), infraraudonosios spektroskopijos (IR), termogravimetrinės analizės (TG) ir skenuojamosios (pražvalginės) elektroninės mikroskopijos (SEM)) teoriniai pagrindai ir šių metodų taikymo galimybės tiriant įvairius Lietuvos teritorijoje atrastus archeologinius radinius. AAS metodu tirti žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus keramikos pavyzdžiai. Parodyta, kad visų keraminių pavyzdžių kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra skirtinga. Vyraujantis silicio oksido kiekis tirtoje archeologinėje keramikoje svyruoja nuo 47,3% iki 60,4%. XRD analizės rezultatai taip pat akivaizdžiai parodė, kad archeologinės keramikos pavyzdžiai sudaryti iš visiškai skirtingų junginių. XRD analizės metodu buvo apibūdintas archeologinis gintaras. Difraktogramos parodė, kad senovinio gintaro pavyzdžiai yra amorfinės ar net stikliškosios būsenos medžiagos. Taip pat leido teigti, kad, susidarant gintarui, į jo sudėtį gali patekti ir labai nedideli smėlio (kvarco) kiekiai. Parodyta, kad XRD analizė yra pakankamai efektyvus metodas ne tik archeologinei keramikai, bet ir jos pigmentams bei glazūroms apibūdinti. Nustatyta, kad IR spektroskopija taip pat yra efektyvus keraminių medžiagų apibūdinimo metodas. Kita vertus, IR spektroskopija išlieka vienas populiariausių gintaro dirbinių tyrimo metodų. [...] TG rezultatai suteikia informaciją apie keramikos gamybą, nustatoma, ar keramika išdegta aukštatemperatūrėmis, ar žematemperatūrėmis sąlygomis. SEM taikomas įvairių archeologinių dirbinių paviršiaus savybėms ir mikrostruktūrai apibūdinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: AAS; Archeologiniai dirbiniai; Atominės absorbcinės spektroskopija; Gintaras; IR; Infraraudonoji spektroskopija; Keramika; Rentgeno spindulių difrakcinės analizė; SEM; Skenuojamoji (pražvalginė) elektroninė mikroskopija; TG; Termogravimetrinė analizė; XRD; AAS; Amber; Archaeological artefacts; Atomic absorption spectroscopy; Ceramics; IR; Infrared spectroscopy; SEM; Scanning electron microscopy; TG; Thermogravimetric analysis; X-ray diffraction analysis; XRD.

ENThis paper describes, the fundamentals and possible applications of five physical analysis methods (atomic absorption spectroscopy (AAS), X-ray diffraction analysis (XRD), infrared spectroscopy (IR), thermogravimetric analysis (TG) and scanning electron microscopy (SEM)) in the characterization of archaeological findings excavated in Lithuania. The AAS method was applied for the characterization of Bronze Age ceramic samples. It has been demonstrated that the chemical composition of samples depends on their origin. Silica is the main component in most of the ceramic samples (47.3–60.4%). The XRD patterns of the samples confirmed different ceramic specimens to contain various crystalline phases. Archaeological amber was also characterized by XRD analysis showing the amorphous character of the specimens. However, in some cases a negligible amount of quartz (SiO2) was determined in the excavated amber. Besides, the XRD method could be effectively used for the characterization of pigments and glazes. It has also been demonstrated that IR spectroscopy is an indispensable tool for the characterization of ceramic materials. On the other hand, IR spectroscopy is the main analytical method used for the investigation of historical amber. […] The results of TG measurements are very useful for establishing the firing conditions (high or low temperature annealing) of archaeological ceramics. The surface properties and microstructure of all archaeological wares were successfully investigated by SEM. [From the publication]