Edukacinės muziejų aplinkos pritaikymas sutrikusio intelekto ir kitų sutrikimų turintiems mokiniams

LTStraipsnyje aptariami edukacinės muziejų aplinkos ypatumai, iššūkiai ir galimybės pritaikyti jų aplinką specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Edukacinė muziejų aplinka, kuri veiklos požiūriu yra atviresnė ir ne tokia struktūruota kaip pamoka, gali būti palanki sutrikusio intelekto asmenims ugdantis savarankiškumą, laisvą pasirinkimą ir iniciatyvą. Tinkamai pritaikyti muziejų aplinką sutrikusio intelekto mokiniams – tai apgalvoti jos pakeitimą fiziniu, informaciniu ir socialiniu požiūriais. Pritaikyti fizinę aplinką – tai sudaryti šiems mokiniams sąlygas lengviau orientuotis erdvėje, sumažinti klaidinančių aplinkos detalių (blizgių paviršių, nežinia kur vedančių koridorių) skaičių, tinkamai sureguliuoti apšvietimą. Pritaikyti muziejų informaciniu požiūriu – tai pasirinkti šių mokinių intelektinius gebėjimus atitinkančią ekspoziciją, tinkamai ją išdėstyti, o žinias apie eksponatus pateikti glaustai, aiškiai ir konkrečiai. Socialiniu požiūriu tinkama muziejaus aplinka bus „tolerantiška“ mokiniui suklydus, suteiks progą neformaliai bendrauti su kitais lankytojais ar muziejaus darbuotojais, skatins dalytis įspūdžiais. Taip pritaikyta aplinka muziejuje sutrikusio intelekto mokiniams suteiks teigiamų emocijų, ugdys komunikacinius jų gebėjimus, praplės žinias ir didins motyvaciją pažinti. Praktika rodo, kad, padarius pakeitimų, naudingų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, tai bus pravartu ir normalios raidos mokiniams: jie taip pat pajus jaukesnės, prieinamesnės, linksmesnės ugdymosi aplinkos privalumus.

ENIn the article, the peculiarities, the challenges and the opportunities of the educational environment of the museums to adapt their environment for the students with special educational needs are discussed. The educational environment of the museums, which, from the point of view of activity, can be favourable to persons with impaired intellect while training independence, free choice and initiative. To properly adapt the environment of museums for students with impaired intellect – to consider its change in the physical, informational and social approaches. To adapt the physical environment – to create the environment for these students to easily orient in space, to decrease the quantity of misleading details of environment (glossy surfaces, misleading corridors), to properly adjust the lighting. To adapt the museum in informational approach – to choose students' intellectual abilities, which match the exposition, to properly arrange it and in brief, clearly and concretely present the information about exhibits. From the social point of view, the proper environment of museum will be "tolerant" when the student will do mistakes, will give a chance to communicate informally with other visitors and employees of the museums and will motivate to share impressions. This adapted environment for the students with intellectual impairment will give positive emotions, will train their communicational abilities, will broaden knowledge and will increase motivation for cognition. The practice shows that the changes for the students with special needs will be useful for the normal development students: they also will feel the advantages of more cosy, more accessible and happier educational environment.