Archajiškosios sutartinės - tiltas į modernųjį Europos pasaulį

LTPersiritu į XXI a. ir sparčiai įsisukę į bendrą Europos kultūros sūkurį, dar ne kartą atsigręžiame atgal, ieškodami savo kultūros ištakų, bandydami suvokti, kas gi mes esame toje Europoje. Muzikų pasaulyje vienu ryškiausių lietuvių tautinės tapatybės simbolių jau nuo XX a. pradžios yra tapusios sutartinės (archajiškos polifoninės giesmės). Pirmasis, tai suvokęs ir paviešinęs spaudoje, buvo kanauninkas Adolfas Sabaliauskas. Tai jis XIX a. pabaigoje Biržų krašte „atrado“ sekundines sutartines ir supažindino su jomis tuomet Lietuvoje viešėjusį suomių prof. Robertą Aukustį Niemį (o 1916 m. išleido šių giesmių gaidų rinkinį). Anot A. Sabaliausko, „belieka [...] visas, kiek galima, meliodijas užrašyti. Jos gi bus lietuviui kompozitoriui neišdžiūstąs šaltinis tonų veikalams, kurie lietuvio dūšią lig gilumai sujudins ir lietuvio būdą nemirštančiu užlaikys. Ir ne vien lietuvio dūšią užlies, bet ir svetimtaučio, kurs jaučia tikrą gražumą“ (šios mintys buvo paskelbtos prieš 100 metų - 1904-aisiais). Rodos, ištarti pranašiški žodžiai. Ar lemta šiai „pranašystei“ išsipildyti? Bandydama atsakyti į šį klausimą, nenagrinėsiu Juozo Gruodžio, Stasio Vainiūno, Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Algirdo Martinaičio, Vytauto Montvilos ir kitų praeityje arba šiandien žymių lietuvių kompozitorių kūrybos (apie juos panašiu aspektu jau yra rašyta) - čia esama ir sutartinių citatų, ir archajiškam sutartinių pasauliui artimos kompozitorių pasaulėjautos. Ne aptarsiu ir daugelio kitų autorių, rašančių specialiai liaudies muzikos instrumentų ansambliams bei orkestrams, kūrybos (šių kūrinių specifika reikalautų atskirų studijų). Verčiau atkreipsiu dėmesį į dar keletą įžvalgių minčių, pasirodžiusių XX a. pirmosios pusės spaudoje. [p. 339].

ENThe XXI century involved us into common cultural vortex of Europe. We turn back looking for our cultural sources, trying to understand who we are in Europe. In the musical world the symbol of national identity are cantos. The paper about it was prepared by D. Vyčinienė. [p. 390].

• Lietuvių tautos paveldas - šalies tapatumo pagrindas. Bibliografija 2009, 2007, 95-103.
• Lokalumas ir tapatybė (identitetas): sociopolitologinės įžvalgos. Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 16-26.
• Neužverstas lietuvių istorijos puslapis. Istorija 2007, 65, 65-78.
• Tautos kokybinis virsmas: liaudies dainos atvejis. Tautotyros metraštis 2013, 3, 152-168.