Baltic Facades: Estonia, Latvia and Lithuania since 1945
LTAr Baltijos valstybes tinka taip vadinti? 2012 m. išleistoje knygoje „Baltic Facades: Estonia, Latvia and Lithuania since 1945“ („Baltijos fasadai: Estija, Latvija ir Lietuva nuo 1945 m.“) Aldis Purs meta iššūkį įsigalėjusiai lietuvių, latvių ir estų kolektyvinio tapatumo nuostatai. Knyga ne tik siūlo trims valstybėms taikomos geopolitinės klišės kritiką, bet taip pat yra įdomus skaitinys platesniam skaitytojų ratui, besidominčiam šių, prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių istorija ir dabartimi. Tai ne pirmoji Toronto universitete disertaciją apgynusio istoriko knyga, tačiau šioje daugiausia dėmesio teikiama Latvijos veiksniui. Pirmosiose dalyse apžvelgiama Latvijos, Estijos ir Lietuvos istorija iki valstybingumo sukūrimo, taip pat raida iki Pirmojo pasaulinio karo, kova dėl nepriklausomybės pripažinimo tarpukariu, šalių padėtis Antrojo pasaulinio karo metais ir bendrai išgyventas bei Baltijos šalis suartinęs sovietmetis. Toliau aprašoma trijų Baltijos valstybių kelio nuo Sovietų Sąjungos į Europos Sąjungą trajektorija, aptariama šalių ekonominė raida. Paskutiniuose skyriuose sugrįžtama prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapatumo klausimo, pradedant XIX a. ir baigiant šiandiena. Kritiškai vertindamas trijų valstybių susaistymas geopolitinėmis kategorijomis, kurios, autoriaus požiūriu, neturi ateities. Knyga iškelia įdomų, svarstymų vertą klausimą: ar kolektyvinio identiteto stoka Baltijos valstybėse delegitimuos jos priskiriamą vardą, ar priešingai – istoriniai saitai ir geopolitinė tikrovė de facto įrodo Baltijos valstybių kaip vieningo darinio egzistavimą?.
