LTDarbo teisės reforma Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad vyko dviem etapais. Pirmajam etapui būdinga tai, kad atkūrus nepriklausomybę nedelsiant buvo priimti pavieniai įstatymai, reguliuojantys visuomeninius darbo santykius. Antrasis etapas pasibaigė naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) priėmimu ir įsigaliojimu 2003 m. sausio 1 d.1 Darbo teisės reforma neišvengiamai lėmė žalos atlyginimo reguliavimo pokyčius. [...] Praėjus daugiau kaip septyneriems metams po DK įsigaliojimo galime konstatuoti, kad aiškinant ir taikant Darbo kodekso nuostatas ir praktikoje, ir teorijoje iškyla problemų. Atsižvelgiant į tai tyrimo tikslas – aptarti, kas lemia darbuotojų materialinės atsakomybės reglamentavimo specifiškumą, darbo įstatymų raidą, praktikoje kylančias problemas bei galimas DK normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, tobulinimo perspektyvas, suformuluoti ir pateikti rekomendacijas dėl DK normų pakeitimo. [p. 231-132].