Балтийские горизонты в восточночешской гидронимии?

LTStraipsnyje tiriami dabartinės rytinės Čekijos teritorijos hidronimai siekiant nustatyti jų baltiškąsias šaknis ir tuo pačiu pagrįsti pietines senųjų baltų gyvenamųjų teritorijų ribas. Analizuojama 12 hidronimų ir 4 toponimai. Trys hidronimai įvardina pačias didžiausias regiono upes (Orlice, Upa, Metuje). Trys iš tirtųjų hidronimų (Mozkovec, Surina/*Zurina, Wisplisa) jau nebevartojami. Kai kurie hidronimai anksčiau buvo priskiriami prie senosios Europos (Metuje, Orlice), bet jų priesaginis išplėtimas (*Meduje, Ledhuje) tipiškai baltiškas. Nepaisant mažo tirtos medžiagos kiekio galima padaryti keletą apibendrinimų, susijusių su baltiškojo dialekto pėdsakų, likusių rytų Čekijoje, ypatumais. Hipotetiškai rytų Bohemijos baltų dialektas sutampa su latvių bei prūsų dialektais indoeuropiečių palatalinių veliarinių refleksų *a > s, z (Osma, Surina) atveju; taip pat su lietuvių dialekto k palatalizacija į s prieš priešakinės eilės balsius, tuo tarpu lietuvių ir prūsų kalbose veliarinių refleksų vieta išlieka nepakitusi. Palatalinių veliarinių refleksai bendri latvių ir slavų kalboms, tik slavų kalbose regima antrosios veliarinių palatalizacijos rezultatas – č. Kaita *k> с, be latvių kalbos, vyksta baltų dialekte Okos baseine. Jei vadinamieji galindai Rytuose (Okos baseinas) ir Vakaruose (Silezija ir Lužica) būtų tos pačios baltų genties atstovai, kalbantys bendru baltų dialektų, pagrįsta būtų tikėtis tai pat kalbėjus ir rytų Bohemijos baltus. Tikėtina, kad galindai judėjo link Iberijos pusiasalio apie 400 m. ir dalis jų pasiliko Čekijoje iki pirmųjų slavų pasirodymo VI a.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Baltų toponimija; Etimologija; Galindai; Hidronimai; Hidronimija; Leksinė izoglosa; Prūsų kalba; Rytų Čekija; Toponimai; Baltic languages; Baltic toponymy; East Czech; Etymology; Galindians; Hidronyms; Hydronymy; Lexical isogloss; Prussian language; Toponyms.