Белорусская струя в литературной жизни Вильнюса (Вильны) в эпоху Ренессанса

LTStraipsnyje pateikiama baltarusių literatūrinio gyvenimo apžvalga XVI a. LDK kultūriniame centre – Vilniuje. F. Skorinos Vilniuje inicijuota knygų spauda lėmė neįtikėtiną kultūros proveržį. Akcentuojamas Vilniaus daugiatautiškumas ir jame klestėjęs multikultūralizmas, kuris turėjo ir tam tikrą vienijantį kultūrinį pamatą. Kaip pavyzdys minėtini gausūs baltarusių kalba, bet arabiškais rašmenimis į LDK persikėlusių totorių rašyti kitabai (totorių religinės knygos). Trečiajame XVI amžiaus ketvirtyje, kaip ir visoje LDK, vyravo kirilinė spauda. Būdamas LDK kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo centras Vilnius diktavo literatūrines madas ir Baltarusijos provincijos miestams; taip pat darė įtaką ir baltarusiškiems vienuolynų centrams, kuriuos operatyviai pasiekdavo literatūrinio Vilniaus gyvenimo naujienos. Būtent Vilniuje susiformavo palankiausios sąlygos baltarusių rašytojų kūrybai. Įsikūrusi jėzuitų akademija išugdė rašytojų kartą, turėjusių didelė reikšmę baltarusiškos literatūros procesams. Vilniaus literatūrinė bendruomenė , kurios branduolį sudarė turtingos baltarusių Mamoničių ir Zareckių šeimos, vienijo daugelį žymių to meto rašytojų, leidėjų, tipografų. Slaviškos kultūros įtaka net vertė lenkų valdininkus ir patį karalių žinoti rusų kalbą ir turėti rusiškai gerai mokėjusių tarnautojų. Po Liublino unijos didelę rusiškosios LDK visuomenės dalį sudarė baltarusiai; lietuvių buvo keliskart mažiau. Daugelyje LDK miestų dominavo baltarusiškoji kultūra, sudariusi kultūrinį LDK foną iki pat XVI a. pabaigos, kuomet dėl intensyvios polonizacijos ją išstumti pradėjo lenkų kalba.