Jaunystė Šiaurės Lietuvos kaime

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jaunystė Šiaurės Lietuvos kaime
Alternative Title:
Young people in the northern villages of Lithuania
Source:
Papilė. D. 2/3 2006. P. 569-573.
Keywords:
LT
Jaunystė; Kalendorinės šventės; Papilė; Šiaurės Žemaitija
EN
Young people; The calendar festivals; Papilė; North Žemaitija
Summary / Abstract:

LTAutoriui 1990 metais vykdant tyrimus Žemaitijoje susidarė viena iš nedaugelio galimybių aprašyti šio regiono gatviniame kaime gyvavusius jaunimo papročius. Juos pateikė 1900 metais Bijūnų kaime gimusi, Draginių (Papilės vl.) kaime augusi Julija Bušauskienė. Šis kaimas į vienkiemius skirstytas apie 1922 metus, todėl autorius turėjo galimybę užrašyti atsiminimus apie į vienkiemius neskirstyto kaimo jaunimo papročius ir palyginti juos su kitų Žemaitijos vietovių padėtį nusakančiais archyviniais ir publikuotais aprašais. Atlikę jaunimo gyvenimo papročių analizę galime sakyti, kad kaimo ir vienkiemio jaunimo papročiai Šiaurės Žemaitijoje skiriasi mažiau, negu kituose Lietuvos regionuose. Intensyvus žemės ūkis, modernių kultūros elementų migracija iš Latvijos Šiaurės Lietuvoje redukavo kalendorinių švenčių trukmę ir jaunimo bendravimo intensyvumą, tačiau kompaktiškas kaimo išplanavimas lėmė, kad jame dar ir XX a. pradžioje gyvavo jaunimo sambūriai per verpimo vakarones ar naktigones, kurie į vienkiemius išskirstytuose sodžiuose jau buvo išnykę. Taigi intensyvus Žemaitijos kaimų skirstymas į vienkiemius turėjo nemažą reikšmę tradicinės, žodžiu iš kartos į kartą perduodamos kultūros nykimui ir modernizacijai, būdingai viso regiono kultūrai. [Iš leidinio]

ENWhen performing a research work in Samogitia in 1990, the author had a quite rare opportunity to describe youth customs in a street-type village of this region according to a narration of Julija Bušauskienė, a woman born in 1900 in Bijūnai Village and grown up in Draginiai Village. The latter village was divided into individual farms in 1922. Thus, the author could record her recollections about customs of young people who lived in a village not divided into farmsteads and compare such customs with those in other localities of Samogitia as described in archive materials and publications. After analysing the customs of young people, the author concluded that there were fewer differences between the youth customs in the village and in the farmstead in the North Samogitia than in other regions of Lithuania. In North Lithuania, the length of calendar feasts was reduced and communication of young people fell in intensity because of the intensive agriculture and migration of modern culture elements from Latvia. Compact plan of the village was the factor that helped to survive, until the beginning of the 20th century, some old customs of young people such as evening gatherings for spinning or pasturing of horses for the night, which until then had vanished in farmsteads. Therefore, the reform of dividing Samogitian villages into individual farms accelerated the vanishing of traditional verbally transmitted culture, and pace of modernisation.

ISSN:
2029-0799, LLT:2007-51/13-73/EL
Related Publications:
Metų švenčių populiarumas Lietuvoje ir jo kontekstai / Dalia Senvaitytė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 20, p. 224-241.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5647
Updated:
2020-11-11 19:41:35
Metrics:
Views: 11    Downloads: 6