LTŽydo katechumeno paruošimas priimti katalikišką krikštą be privalomų tikėjimo tiesų išmokimo ir apsisprendimo nuoširdumo įrodymo apimdavo ir sudėtingesnių naujakrikšto integracijos problemų sprendimus. Straipsnyje apžvelgiami žydų paruošimas krikštui Katalikų bažnyčioje XIX a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos teritorijoje bei analizuojama, kaip šio proceso pokyčius lėmė įvairūs politiniai bei sociokultūriniai kontekstai. Nagrinėjant konversijos procedūros komponentus tyrime nustatoma, kokie konkretūs pasikeitimai vyko ruošiant judėją katalikiškam gyvenimui ir kokios žinios bei įgūdžiai buvo laikomi esminiais ar pakankamais tapti kataliku. Tuo pačiu vertinama, kaip šios katalikų dvasininkijos žydams katechumenams perduodamos žinios buvo potencialiai adekvačios ir išsamios bei kaip ir dėl kokių priežasčių jų turinys keitėsi Rusijos imperijos ir tarpukario Lietuvos teritorijoje. Šis tyrimas taip pat kvestionuoja pačią visapusiškos ir sklandžios žydo konvertito integracijos katalikiškoje visuomenėje galimybę. Atsižvelgiant į neretai nominalias ir / ar paviršutiniškas praktikas ruošiant asmenį religijos keitimui, išryškėja pagrindiniai probleminiai klausimai, kildavę tiek besiruošiantiems krikštytis, tiek pastaruosius globojantiems, ypatingą dėmesį skiriant bandymams ir kliūtims formuoti bei įgyvendinti veiksmingas konvertitų integracijos idėjas ir programas.