[On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania]
LTMinint dvidešimtąsias komunizmo žlugimo metines, buvusios komunistinės valstybės pasauliui atrodė pakankamai gerai pažįstamos, tranzitologija pamažu neteko ankstesnio populiarumo. Tuo metu mažai kas numanė, kad Ukrainoje kilusi krizė supriešins Rusiją ir Vakarus bei aktualizuos visuminės, aiškios ir metodologiškai pagrįstos pokomunistinės istorijos analizės poreikį. Būtent jį atliepia Zenono Norkaus knyga „On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania: a qualitative comparative analysis of patterns in post-communist transformation“ (2012) („Apie Baltijos Slovėniją ir Adrijos Lietuvą: kokybinė lyginamoji pokomunistinės transformacijos tendencijų analizė“). Tranzitologinę perėjimo sąvoką pakeisdamas išėjimu iš komunizmo ir pasirinkdamas keturias transformacijos dimensijas, autorius imasi metodologiškai griežto ir kontrafaktinės logikos nevengiančio kokybinio lyginamojo pokomunistinės kaitos tyrimo. Tyrimo rezultatai rodo, kad transformacijos sėkmei svarbiausias antikomunistinių ir pokomunistinių elitų kompromiso laikotarpis, kuris būtų pakankamas būtinoms permainoms įgyvendinti nepakenkiant ilgojo laikotarpio valstybės perspektyvoms. Tyrime mažiau ekonomikos raidos požiūriu sėkminga Lietuva priešpastatoma sėkmingiausiai Balkanų valstybei Slovėnijai, paneigiant skubriai Baltijos šalyje diegto neoliberalizmo naudą. Atliktas tyrimas ambicingas, platus ir išsamus, nors taip pat derėtų atsižvelgti, jog be ekonominių ir politinių reformų pokomunistinė transformacija atnešė socialinių, tautokūros, tarptautinių santykių ir kitų pokyčių, kurių analizė būtų vertinga.
