Etnokultūrinė laikysena kaip tapatumo saugos būdas : Punsko ir Seinų krašto lietuviai
LTStraipsnis parašytas remiantis 2005 m. birželio mėn. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus ekspedicijos metu surinkta medžiaga. Nagrinėjama Punsko-Seinų krašto lietuvių etnokultūrinė laikysena, kuri siejama su siekiais išlaikyti savo bendruomenės narių lietuviškumą. Nustatyta, kad bendruomenės tapatumo išlaikymo nuostatos turi aiškiai išreikštą etninės asimiliacijos prevencijos motyvaciją. Lietuviškos mokyklos, maldos namai su lietuviškomis pamaldomis bei lietuviška spauda yra fundamentalieji krašto lietuvių siekiai ir etninio tapatumo išlaikymo prielaidos. Negausi bendruomenė pajėgė suburti daugiau kaip 20 įvairių žanrų aukšto profesionalumo meno saviveiklos kolektyvų. Egzistuoja įsitikinimas, kad kultūrinė veikla turi konsoliduoti bendruomenę, išsaugoti joje lietuvių tradicinės kultūros pagrindus, suteikti jai spalvingo savitumo, kelti lietuvių mažumos prestižą Lenkijos visuomenėje. Tuo pačiu, per tokią laikyseną projektuojamas jaunimo etninio sąmoningumo ugdymas, kultūrinių ir vertybinių nuostatų susiformavimas. Vyrauja įsitikinimas, kad demografinio bendruomenės išlikimo būtina sąlyga yra prioriteto teikimas lietuviškoms santuokoms, nes, kaip teigė dauguma respondentų, mišriose šeimose lietuviškos kultūrinės orientacijos atsisakoma. Tokia nuostata nėra susijusi su nusiteikimu prieš lenkus, o su būgštavimais dėl galimų etninės asimiliacijos padarinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnokultūrinė laikysena kaip tapatumo saugos būdas; Punsko ir Seinų krašto lietuviai; Ethno-cultural attitude as a method of preseving identity; Lithuanians of the Punskas and Seinas region.
ENThe article is based on the material collected during the expedition of the Ethnology Department of the Lithuanian History Institute in June 2005. The article analyses the ethnocultural bearing of the Lithuanians of Punskas-Seinai Region that is related to their goal of preserving the Lithuanian identity of their members of the community. It was ascertained that the provisions of the preservation of the community identity have a clearly expressed motivation of ethnic assimilation prevention. Lithuanian schools, churches with Lithuanian services, and Lithuanian press are the fundamental objectives of the Lithuanians in the region and the preconditions of the preservation of ethnic identity. The innumerous community managed to assemble more than 20 amateur ensembles of various genres characterized by high artistic professionalism. The conviction exists that cultural activity should consolidate the community, preserve the roots of Lithuanian traditional culture, give it a colourful originality, and increase the prestige of the Lithuanian minority in Polish society. At the same time, this perception aids the development of ethnic consciousness in youth as well as the formation of cultural and moral values. A conviction prevails that a necessary condition for the survival of the demographic community is a priority given to Lithuanian marriages. This provision is not related to a negative attitude towards Poles but more likely to a fear concerning the possible consequences of ethnic assimilation.
