Dzienniki Emilii z Beniowskich Wróblewskiej z lat 1850-1886 jako źródło do badań językowo-kulturowych

• Diaries of Emilia Wróblewska, née Beniowska, from years 1850-1886 as a source for linguistic and cultural research
• 1850-1886 metų Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės dienoraščiai - kalbos ir kultūros tyrimų šaltinis

LTStraipsniu inicijuojami tarpdisciplininiai Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (1850–1886) turtingo rankraštinio paveldo, kurio pagrindu rengiamas skaitmeninis septynių jos dienoraščių leidimas, tyrimai. Šios mažai žinomos XIX amžiaus Lietuvos bajorės rankraščius į istorinio diskurso akiratį pirma įtraukė Reda Griškaitė. Ji atkreipė dėmesį į moterų dienoraščių literatūrinę bei dokumentinę vertę ir jų svarbą tyrinėjant šio laikotarpio Lietuvos visuomenę. Tačiau diaristės vartojama lenkų kalba, kuri jai buvo gimtoji, iki šiol nebuvo lingvistinės analizės objektas. Visa Vrublevskienės rankraštinė kūryba (dienoraščiai, rašyti sau, sūnui Tadui bei dukrai Marijai, įvairūs užrašai, skaitytų knygų santraukos, tekstų vertimai iš prancūzų ir anglų kalbų) lenkų kalba, todėl yra svarbus šios epochos kalbinis dokumentas. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad į dienoraščio kalbą reikia žiūrėti iš įvairių perspektyvų, atsižvelgiant į tokius aspektus: 1) autorės rašybos grafines savybes ir diakritinių ženklų variantiškumą; 2) regioninių savybių ir individualių bruožų dažnumą; 3) XIX amžiaus bendrinei kalbai būdingų procesų (ypač nykstančių ir ekspansyvių bruožų) raišką; 4) moterų dienoraščių stilistinę ir žanrinę įvairovę (ekspresinės ir emocinės leksikos gausa, motinos stiliaus elementai die noraščiuose, skirtuose vaikams, specifinis intymių dienoraščių žanras, privačiai maldos kalbai būdingos ypatybės). Į dienoraščio kalbą reikėtų pažvelgti ir aksiolingvistiniu požiūriu, nes Vrublevskienės asmeniniai liudijimai, be istorinio ir moralinio konteksto, atskleidžia aksiologinius konceptus, kuriuos galima rekonstruoti remiantis kalba.Norint suprasti PATRIOTIZMO sampratos turinį Vrublevskienės kūryboje, reikia įtraukti šią vertybę į platesnį sąvokų kompleksą, nurodant ryšius su kitomis jai, o plačiau – to meto inteligentijai svarbiomis vertybėmis, tokiomis kaip TĖVYNĖ, DIEVAS, ŠEIMA, DARBAS, UGDYMAS. Semantinė PATRIOTIZMO sampratos dominantė yra meilė tėvynei, tačiau ji pasireiškia įvairiais patriotizmo modeliais: herojiniu, romantiniu, pozityvistiniu, tautiniu, krikščioniškuoju, lokaliniu ir kt. Vrublevskienės dienoraščiuose dokumentuotas jos pozityvistinis patriotizmas, kuris suprantamas kaip savęs ugdymas ir intelektinių aspiracijų gilinimas, dvasios palaikymas per uolų religingumą bei krikščionišką etiką ir pagrindinių vertybių šeimoje išsaugojimas. Vrublevskienės dienoraščiuose taip pat atspindimas lokalinis patriotiškumas. Esminiai žodžiai: dienoraščiai, moterų istorija, XIX amžius, Lietuva, šaltinių skaitmeninimas, šiaurės rytų paribio lenkų kalba.

ENThe article shows various research perspectives opening up for linguists and historians of culture due to analysis of the rich diaristic legacy of Emilia Wróblewska, stored in the Manuscripts Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius. The writings of a relatively little-known author from the 19th-century Lithuania deserve multifaceted humanistic reflection and wider introduction to the wider scientific community. Thus, the aim of the current documentation and research project is presenting Wróblewska's manuscripts in the form of a digital edition with a critical study, and showing the ideological, linguistic and literary aspects of women’s intimist literature written at the time of Partitions and domination of the Russian Empire. Keywords: diaries, herstory, 19th century, Lithuania, digital edition of sources, Polish language from the former North-Eastern Borderlands.

• Dzienniki dla dzieci prowadzone przez Emilię Wróblewską jako źródła do badania polszczyzny inteligencji wileńskiej w XIX wieku.. Poradnik językowy 2024, 810, 1, 24-44.
• Dzienniki Emilii z Beniowskich Wróblewskiej. Pamiętnik Literacki 2017, 108, 1, 89-133.
• Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09). Archivum Lithuanicum 2012, 14, 227-308.
• Moters idealas Lietuvos konservatorių akimis (XIX a. vidurys). Feminizmas, visuomenė, kultūra 2001, 3, 118-127.
• Polska mniejszość na Litwie Kowieńskiej: studium socjolingwistyczne. Warszawa : Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy, 2002. 192 p.
• Pozytywizm na Litwie: polskie życie kulturalne na ziemiach litewsko-białorusko-inflanckich w latach 1864-1904. Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych "Universitas", 2003. 486 p.
• Pravėrus namų duris: moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 344 p.