[Lietuvos vokiečiai tarp dviejų pasaulinių karų : metmenys tapatybės istorijai]
LTRecenzijoje aptariama Sauliaus Kaubrio ir Mindaugo Tamošaičio knyga “Lietuvos vokiečiai tarp dviejų pasaulinių karų“. Pažymima, kad monografijoje, besiremiančioje gausia archyvine medžiaga, siekiama parodyti, kaip Didžiojoje Lietuvoje kūrėsi, plėtojosi ir įsitvirtino vokiečių bendruomenės. Recenzijoje aprašomi visi monografijos skyriai. Pažymima, kad joje analizuojamas vokiečių bendruomenės indėlis į Lietuvos tarpukario ekonomiką, parodoma, kaip ši tautinė mažuma siekė savo interesų atstovavimo Lietuvos parlamente ir savivaldos struktūrose, kaip rūpinosi vokiečių švietimo ir mokyklų reikalais, kokias buvo sukūrusi visuomenines organizacijas. Itin daug dėmesio skiriama Lietuvos vokiečių Kultūrinės sąjungos veiklai aptarti. Aprašoma, kaip ši organizacija galiausiai pasuko nacionalsocializmo linkme, tapo finansiškai ir idėjiškai priklausoma nuo nacistinės Vokietijos. Knygos pabaigoje atskleidžiama, kaip keitėsi vokiečių įvaizdis visuomenės ir oficialiosios valdžios akyse. Recenzentas pabrėžia, kad monografija palieka dvilypį įspūdį. Ypač tai pasakytina, recenzento manymu, apie skyrius, kuriuose aptariama Kultūrinės sąjungos, mokyklų ir bažnyčios veikla. Recenzentas kritikuoja autorių požiūrį, kad Kultūrinė sąjunga vaizduojama tik kaip nacistinė organizacija, o jos pastangos švietimo ir kultūros srityse vaizduojamos tik per nacionalsocializmo ideologijos prizmę. Recenzentas pabrėžia, kad nors Kultūrinė sąjunga ir buvo pronacionalistinių pažiūrų, jos veiklą vertinti vien politiniu požiūriu nėra teisinga.
