Śkemowskie figury wędrowne - archetypy i adaptacje

LTAntano Škėmos kūrybos literatūrinio turinio pagrindas yra XX-ojo amžiaus egzistencinės problemos. Apsakymų subjektas - tai vienišas, sutrikęs, siekiąs tobulumo keliautojas, kuris ieško Prarasto Rojaus, Dievo kūrimo apraiškų ir kartu savo būties prasmės. Tai nuolat nerimstantis žmogus, prislėgtas siaubingos apokaliptinės vizijos, įstrigęs tarp gyvenimo ir mirties. Tai pasmerktas amžinai klajonei Ahasveras arba nuolat ieškantis savo namų Odisėjas. Škėmos keliautojų tipus skiria prasmės ieškojimo kelias ir būdas ją rasti. Subjektų kelionė vyksta dviejose erdvės plotmėse. Vieną sudaro pats žmogus, jo vidinis, idėjų, idealių verčių, jausmų bei minčių pasaulis, o antrą - tam tikri erdvės fragmentai, jos geometrinė - fizinė plotmė. Ir fizinės, ir metafizinės peregrinacijos vyksta išilgai dviejų pasaulio ašių (horizontalios ir vertikalios) bei abiem kryptimis (ten/atgal, į viršų/į apačią). Kiekvienu atveju kelionė yra suprantama kaip veiksmas tobulėjimo link.