Nuo monumento prie smūtkelio: atmintis ir kasdienybė paminkluose

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNuo monumento prie smūtkelio: atmintis ir kasdienybė paminkluose
Kita antraštėFrom monuments to Man of Sorrows: memory and everyday life in monuments
AutoriaiČepaitienė, Rasa
LeidinyjeLietuvos etnologija . 2006, 5 (14), p. 171-188
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTMonumentai; Smūtkelis
ENMonuments; Oratory
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojamos viešojo monumento sociokultūrinės reprezentacijos. Remiamasi antropologų ir paveldosaugos specialistų polemika šiais klausimais. Tekste skiriama daug dėmesio paminklo visuomeninio vaidmens analizei, ypač jo santykiams su istorine atmintimi, įvairiems paminklų panaudos būdams (nuo pasisavinimo iki atmetimo). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas ir paminklų vandalizmo fenomenas, ypač postkomunistinių šalių kontekste. Bandant nubrėžti esmines paminko-pranešimo istorinės raidos gaires, konstatuojama, kad Vakarų šalyse paminklai keičia savo tradicines funkcijas, demonstruoja tam tikras nunikimo tendencijas. Galiausiai, išryškinant skirtumus tarp paminklų padėties Vakarų ir Rytų Europos kraštuose, keliamas klausimas apie Lietuvoje atgavus nepriklausomybę atgimusios kryždirbystės priežastis, reikšmę, mastą. [Iš leidinio]

ENThe article analyses representations of public monument in social culture. Polemics of anthropologists and heritage protection specialists act as basic reference. The text pays a particular attention to analysis of society role, especially to its relations with historical memory, to various types of monuments using (from approbation to elimination). Phenomena of monuments vandalism is analyzed under such background, especially in a context of post-communistic countries. Providing basic guidelines of historical development of monuments-message it is stated that monuments are likely to change their traditional forms in western countries and demonstrates appropriate tendencies of wither. Finally by highlighting differences between status of monuments in West and East countries, a question is posed concerning reasons, significance and scale of Lithuanian cross crafting retrieved after restoration of independence.

ISSN1392-4028
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5571
Atnaujinta2018-12-20 23:09:55
Metrika Peržiūros: 7    Atsisiuntimai: 6