Gyventojų užimtumo pokyčiai Lietuvos kaime 1990–2005 m. laikotarpiu

LTGyventojų užimtumas – vienas iš svarbiausių šalies socialinės ir ekonominės raidos rodiklių, taip pat vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo kokybės rodiklių. Užimtumas – ne tik žmonių pragyvenimo šaltinis, bet ir žmogaus gyvenimo prasmė. Todėl netekti darbo dažnai reiškia prarasti ir viena, ir kita. Užimtumas – pilietinės demokratinės visuomenės pagrindas. Tik dirbdamas žmogus tampa visuomenės piliečiu. Todėl valstybė turėtų rūpintis gyventojų užimtumu, t. y. turėtų būti tam tikra gyventojų užimtumo politika. Atkūrus nepriklausomybę visuose Lietuvos regionuose iškilo gyventojų užimtumo problema. Gili gamybos deformacija, labai lėta gamybinių jėgų plėtra sukėlė didelę disproporciją tarp materialinės gamybos ir darbo išteklių. Atsirado nedarbas, kuris Lietuvoje – svarbiausia skurdo priežastis. Labai sudėtinga užimtumo ir nedarbo problema kaime. Ūkio restruktūrizacija, rinkos santykių plėtra, kiti vidaus ir išorės ekonominiai veiksniai lėmė kaimo gyventojų užimtumo pokyčius ekonominėse kaimo veiklose ir nedarbo didėjimą. Kaimo užimtumo lygis vis labiau atsilieka nuo miesto. Skurdas kaime beveik du kartus didesnis negu mieste. Integracijos į ES sąlygomis, kaip rodo ES valstybių patirtis, darbo jėgos pasiskirstymas Lietuvos ekonominės veiklos sektoriuose turėtų keistis. Užimtųjų žemės ūkyje turėtų mažėti. Tačiau kaimo gyventojų verslumas žymiai mažesnis nei miesto. Mažas investicinis kaimo gyventojų pajėgumas, menka vartotojų perkamoji galia, nepatrauklus kaimas šalies ir užsienio investitoriams stabdo smulkaus ir vidutinio verslo kaip pagrindinio darbo vietų kaime šaltinio plėtrą.Reikšminiai žodžiai: Užimtumas; Užimtumo lygis; Darbo jėga; Darbo jėgos aktyvumas; Nedarbas; Employment; The level of employment; Labour force; Activity of labour force; Unemployment.

ENEmployment is one of the key indicators of social-economic development and the quality of life. It is not merely a source of income: it also gives meaning to a person‘s life. Employment is the basis of a civil democratic society. Only a working individual becomes a rightful citizen. The state should take care of employment, i.e. it should pursue a specific employment policy. After the restoration of independence, all regions of Lithuania were hit by unemployment. A deep deformation of production, very slow development of production capacities resulted in a wide disproportion between material production and labour resources. The issue of unemployment is extremely complicated in rural areas. Restructuring of economy, development of market relationship, other internal and external economic factors resulted in changes in employment situation of rural areas. The gap between rural versus urban employment is continuously widening. Poverty of rural areas is almost twice as severe compared to urban areas. Within the context of integration into the EU, the experience of EU member states shows that distribution of labour force in Lithuania should gradually change in terms of various spheres of economic activity. The level of employment in agriculture should decrease. However, entrepreneurship of rural population is far less pronounced than that of urban population. Low investment capacity of rural population, low purchasing power, unattractiveness of rural areas for local and foreign investors hinder the development of SME which are the key source of employment in rural areas.