À Propos de quelques adverbes lettons
LTStraipsnyje aptariama latvių kalbos būdvardžių sistema, kuri apibrėžiama kaip pažangesnė nei lietuvių kalbos. Lietuvių kalboje susiformavo trijų formų (vyriškos, moteriškos, bevardės giminės) sistema, o latvių kalboje išliko dviejų formų (vyriškos ir moteriškos giminės) būdvardžiai. Kai kurios sintaksinės funkcijos, kurios lietuvių kalboje yra bevardės, latvių kalboje yra vyriškos formos. Straipsnyje lyginama lietuviška (tai yra aišku) ir latviška (tas it skaidrs) frazės. Nagrinėjama, kaip neutrali forma pakeičiama prieveiksmio forma. Vienintelis išlikęs neutralių būdvardžių požymis latvių kalboje – kai kurių būdvardžių galūnės. Pastebima, kad latvių kalboje sudėtinga identifikuoti senuosius morfologinius tipus. Latvių ir lietuvių kalbų lyginimas daugeliu atvejų padeda atkurti originalų būdvardžio tipą. Kai kurie būdvardžiai (su galutine -o), neturi tiesioginio ryšio su lietuvių kalba. Tik latviškas būdvardis „maz“ (mažas) aiškiai susijęs su lietuvių kalbos forma. Prieveiksmių genezė su galūnėmis -u ir -a latvių kalboje atskleidžia, kad bevardės giminės būdvardžių formos atitiko prieveiksmių vartoseną. Bevardės giminės būdvardžių ir prieveiksmių artimumas pastebimas ir lietuvių kalboje, kurioje jie atlieka panašias sintaksines funkcijas. Būdvardžiai su galūne -i latvių kalboje pakeitė bevardės giminės prieveiksmius. Analizė atskleidžia, kad lyginamasis metodas padeda atkurti latvių kalbos būdvardžių sistemos genezę.
