Levo Šestovo klausimai egzistencijai: tarp absurdo ir tikėjimo

LTStraipsnio tikslas - atskleisti žydų kilmės ukrainiečių filosofo Levo Šestovo indėlį į egzistencialistinę filosofiją, pristatant jo koncepcijų aspektus platesniame Rytų ir Vakarų kultūros sandūros bei egzilio filosofijos kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas pozityvizmo kritikai ir nuopuolio tematikai, kurią totalitarinių režimų plitimo metais gvildeno ir kiti žymūs intelektualai. Nuopuolis traktuojamas kaip daugiaprasmis reiškinys, kuris apima žmogaus prigimtį, kolektyvo ir individo dvasinį gyvenimą. Šestovo programinė nuostata: tragedijos filosofija atmeta objek- tyvistinį būties aiškinimą, siekdama atskleisti konkretaus žmogaus egzistencinės situacijos sudėtingumą ir prieštaringumą. Filosofija de profundis kreipiasi į religijos šaltinius ir transcendenciją, iškelia klausimą „kodėl“. Joje absurdas ir paradoksas traktuojamas kaip giliausios iracionalios būties šaknys, iš kurių kyla ir gelminiai individo tikėjimo, abejonių, pasirinkimų klausimai, neturintys vienareikšmių atsakymų. Straipsnyje teigiama, kad Šestovo religinio egzistencializmo bruožų galima aptikti ne tik lietuvių krikščioniškojo egzistencializmo atstovų veikaluose, tačiau ir pranciškonišką dvasingumą puoselėjusio Justino Mikučio, sovietmečiu daugeliui menininkų tapusiu neoficialiu mokytoju, mąstysenoje. Esminiai žodžiai: teistinis egzistencializmas, Levas Šestovas, religinė filosofija, tragedijos filosofija, egzistencija, absurdas, paradoksas, tikėjimas, Justinas Mikutis.

ENThe purpose of the article is to reveal the contribution of the Jewish born Ukrainian philosopher Lev Shestov to existentialist philosophy, presenting aspects of his concepts in the broader context of the intersection of Eastern and Western culture and the philosophy of exile. Special attention is paid to the critique of positivism and the theme of the fall, which was also explored by other prominent intellectuals in the years of the spread of totalitarian regimes. The fall is treated as a multifaceted phenomenon that includes human nature, collective and individual spiritual life. Shestov's programmatic attitude: the philosophy of tragedy rejects the objectivist interpretation of being in order to reveal the complexity and contradictions of a concrete persons existential situation. Philosophy de profundis addresses the sources religion and refers to the experience with the transcendence, raising the question „why?“. In it, absurdity and paradox are treated as the deepest roots of irrational existence, from which arise profound questions of an individuals faith, doubts, and choices, which do not have unequivocal answers. The article states that the features of Šestovs religious existentialism can be found not only in the works of representatives of Lithuanian Christian existentialism, but also in the mindset of Justinas Mikutis, who nurtured Franciscan spirituality and during the Soviet era he was for many artist an unofficial teacher. Keywords: religious existentialism, Lev Shestov, existential philosophy, the philosophy of tragedy, existence, absurdity, paradox, faith, irrationalism, Justinas Mikutis.