Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796) – paribio etnokultūros tyrinėtojas
LTDidžiojo švietėjo Gothardo Frydricho Stenderio (1714–1796) vardas minimas pirmas, kalbant apie įvairių žanrų latvių literatūros ištakas. Kalbininkas, teologas ir rašytojas veikė labai naudingai savosios tautos švietimui ir kultūrai gana nykiomis XVIII a. baudžiavos įsigalėjimo sąlygomis. Bene didžiausias G. F. Stenderio nuopelnas tautos kultūrai – valstiečiams parašyta mokslo žinių enciklopedija „Gilios išminties knyga“ (išleista Jelgavoje 1774, 1776 ir 1796 m.). Enciklopediją sudaro dvi dalys; pirmojoje pasakojama apie atmosferos reiškinius, supažindinama su pasaulio geografija (išskirtinis dėmesys čia skirtas Kuršui ir Vidžemei), pateikiama žinių iš pasaulėtvarkos – apibūdinamos planetos, mėnulio fazių kaitos priežastys, pirmą kartą latvių spaudoje aprašoma heliocentrinė Saulės sistemos sandara, detaliai išaiškinami kalendoriaus sudarymo principai ir pasakojama apie žmonijos civilizacijos istoriją. Antrojoje dalyje sudėti didaktinio ir moralinio religinio pobūdžio kūrinių vertimai. G. F. Stenderio darbai turėjo nemažą atgarsį ir Lietuvoje, juolab kad savo literatūrinę veiklą jis pradėjo 1753 m. kunigaudamas paribio miestelyje Žeimelyje. Jo raštuose užfiksuota ir etnožinijos dalykų iš to laikotarpio, kada etninės kultūros reikšmė visuomenės dar nebuvo suvokta, o medžiaga niekieno nefiksuojama. Bemaž visą savo gyvenimą praleidęs latvių ir lietuvių kraštų paribyje G. F. Stenderis savo raštuose naudojo ir lietuvių tautosaką. Mūsų etninei kultūrai iš jo literatūrinio palikimo aktualiausia medžiaga apie tradicinį kalendorių. Tikėtina, kad tai žinios iš mokslininko gimtinės ar gyventų vietų, taigi atspindinčios bendrąjį baltiškąjį paveldą.Ypač įdomūs yra „Gilios išminties knygoje“ pateikti mėnesių vardai, kurie yra fenologiniai, atitinkantys pagrindinius gamtos sezonų kaitos požymius (polaidį, pievų, liepų ir viržių žydėjimą, šaltį, vilkų aršumą) bei ūkio darbų terminus (sėjos, šienavimo, javapjūtės laiką).
ENGothard Friedrich Stender (1714–1796) played an outstanding role in Latvian cultural history. For most of his life he was a priest of a Lutheran parish in the Sunakste, near the Lithuanian border. He wrote and translated numerous books, among them the first literature book and the first book on popular-science in Latvian. G. F. Stender's work "Augstas gudribas grāmata" (The Book of High Wisdom about the World and Nature) is particularity noteworthy. Its first edition was published in 1774 in Jelgava. By "High Wisdom" the author meant science; his intention was to embrace a wide range of scientific attainments. It was, in actual fact, a kind of encyclopedia for peasants – for the serfs, whose mental horizons he thus widened through information on natūrai phenomena, astronomy, physics, geography and history. During the gloomy years of feudalism in the 18th century, when Latvian and Lithuanian peasants were serfs with no rights whatsoever, G. F. Stender did his best to encourage them, urging them to develop their minds and to study the laws of nature and through knowledge improve their living conditions and uphold ethical values. G. F. Stender was also the first to pay attention to the phenomena of ethnic culture. In "The Book of High Wisdom" he presented the traditional Latvian names of months. The main aim of the present article is to study the origin of these as the common heritage of the Balts.
