LTIki dabar daugelis Lietuvos politikų, politologų ir žiniasklaidos atstovų neįžvelgia skirtumo tarp kaime gyvenančių ir kaime dirbančių žmonių, todėl neretai netgi užsienio spaudoje skelbia informaciją, kad Lietuvos žemės ūkyje dirba trečdalis visų šalies gyventojų, t. y. lygiai tiek, kiek jų iš viso gyvena kaime. Remiantis tokia informacija, daromos apibendrinančios išvados apie tai, kad labai daug Lietuvos gyventojų dirba žemės ūkyje, apie žemės ūkio neefektyvumą, mūsų valstybei gresiantį didelį nedarbą kaime Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei dėl to kylančias socialines negeroves (alkoholizmą, nusikalstamumą ir kt.). Tuo pat metu Lietuvos kaimo verslininkai ir dideles žemių valdas turintys ūkininkai teigia, kad Lietuvos kaime sunku surasti žmonių, kurie norėtų nuolat dirbti jų verslo įmonėse ir ūkiuose ar būti samdomi keliems mėnesiams sezoniniams darbams. Taigi akivaizdi socialinė problema, reikalinga išsamesnio mokslinio tyrimo. Todėl atlikome atrankinį socialinį tyrimą, siekdami aptarti nedarbo ir nusikalstamumo problemas nūdienos Lietuvos kaime, nustatyti, kokią įtaką jos turi žemės ūkio ir kaimo plėtros procesui, bei surasti galimų šių problemų sprendimo būdų. Statinę socialinę padėtį tyrėme pagal šiuos kriterijus: kaimo gyventojų sudėtį pagal amžiaus grupes; išsimokslinimą; užimtumą; ūkių dydžius; galimybę įsigyti arba išsinuomoti žemės; nusikalstamumą bei foninius jo reiškinius (pvz., alkoholizmo bei narko manijos paplitimą). [p. 267].