Raseinių žemė kovų su Vokiečių Ordinu metais (XIII-XIV a.)

LTRaseinių žemė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1253 m. Iki XIII a. Raseiniai buvo nuošalus kraštas centrinės Žemaitijos pietryčiuose. Lietuvių kovos su kryžiuočiais palietė ir Raseinius. Petro Dusburgiečio ir Vygando Marburgiečio kronikose nurodoma, kad Raseinių ir artimiausios žemės buvo pultos 1322, 1352, 1355, 1357, 1370, 1375 ir 1393 m. Mažesnių antpuolių galėjo būti ir daugiau. Tiesa, Ordinas nesurengė nė vieno specialiai prieš Raseinius nukreipto žygio. Raseiniai buvo siaubiami kartu kaimyninėmis žemėmis iš kurių Vaikiai ir Ariogala vokiečiams buvo svarbesnės nei Raseiniai. Galutinis Ordino karo žygių tikslas buvo Panemunės pilys, tačiau į jas eita per Žemaitijos žemes. Tokios žygių eigos priežastis buvo didesnio karo grobio siekis, o taip pat tai, kad Raseinių ir gretimos žemės XIII a. pab. – XIV a. 7 dešimtmetyje buvo Panemunės pilių užnugaris. Panemunės pilių užnugario siaubimo modelis ko gero aktyviausiai naudotas nuo XIV a. vidurio. Vokiečių ordinas turėjo Panemunės pilių sunaikinimo taktiką, atliekant du paruošiamuosius ir vieną galutinį smūgius. Pirmasis ir paskutinis smūgiai buvo svarbiausi, tai sėkmingas smūgis Lietuvos valdovui ir sėkminga pačių Panemunės pilių apgultis. Sėkmingai ši taktika buvo pritaikyta du kartus. Panemunės pilių užnugario – Vaikių, Raseinių ir Ariogalos žemių – siaubimą Ordino vadovybė laikė viena iš būtinų sėkmės sąlygų, todėl jos gana nuosekliai niokotos. Per visą kovų su kryžiuočiais laikotarpį Raseinių žemė išliko nesubyrėjo į smulkesnes, bet ir neišsiplėtė.Reikšminiai žodžiai: Raseinių žemė; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lokalizacija; Žemaitija (Samogitia); Land of Raseiniai; The Teutonic Order; Allocation; Žemaitija; 13-14th centuries.

ENRaseiniai Land was first mentioned in written sources in 1253. Up until the 13th century, Raseiniai was a remote region in the south-eastern part of central Žemaitija. Raseiniai was affected by Lithuanians’ battles against the crusaders. According to the chronicles of Peter of Dusburg and Wigand of Marburg, Raseiniai and surrounding areas were attacked in 1322, 1352, 1355, 1357, 1370, 1375 and 1393. There might have been a number of smaller battles, too. The Order did not organise an attack on Raseiniai only. Raseiniai was ravaged along with the neighbouring lands, of which Vaikiai and Ariogala were more important for the Germans than Raseiniai. The ultimate goal of the Order's raids was the Panemunė castles. They travelled towards them through Žemaitija. Such a route was determined by the wish to pillage more lands and by the fact that Raseiniai and surrounding lands was the rear of Panemunė castles at the end of the 13th century – 1360s. The model of pillaging the rear of Panemunė castles was probably used the most actively from the middle of the 14th century. The German Order sought to destroy the Panemunė castles by mounting two preparatory and one final attack. The first and last attack was the most important. It was a successful strike on both the Lithuanian ruler and the Panemunė castles. Such tactics was successfully used twice. The leaders of the Order saw the devastation of the rear of Panemunė castles – Vaikiai, Raseiniai and Ariogala – as a precondition for success and therefore ravaged them consistently. Throughout the period of battles with the crusaders, Raseiniai Land remained unchanged ─ it was not divided into smaller lands and did not expand either.